Pivašiūnuose Žolinė prie Ilgio ežero sutelkia muziką, amatus ir vasaros vakaro šurmulį
Rugpjūčio 15-osios vakaras Pivašiūnuose šiemet vėl parodė, kad Žolinė čia seniai peržengė vienos šventės ribas. Prie Ilgio ežero susirinkę žmonės atėjo ne tik pasiklausyti muzikos — jie atėjo pabūti kartu, sutikti pažįstamus, pasižiūrėti į vaikus karuselėse, pasikalbėti prie mugės ir bent kelioms valandoms neskubėti. Tokiose šventėse ir atsiskleidžia vietos bendruomenės stiprybė: ne dideli žodžiai, o žmonių buvimas kartu.
Tradicija, kuri kasmet sugrąžina žmones prie ežero
Šventę pasveikino Alytaus rajono vicemeras Aurimas Truncė ir Pivašiūnų seniūnas Algis Marcinkevičius. Abu kalbėjo apie bendrystę, tarpusavio supratimą ir pagalbą vienas kitam — temas, kurios per Žolinę skamba natūraliai, nes būtent jos ir laiko tokias šventes gyvas. Neatsitiktinai Pivašiūnai per šį vakarą sulaukė ne tik vietinių, bet ir kraštiečių bei svečių iš kitur: čia traukia ne vien programa, o pats jausmas, kad esi lauktas.
Vakaro metu pagerbti ir fotografijų konkurso „Pivašiūnų seniūnija žiemą“ prizininkai. Tai gražiai susiejo dvi skirtingas metų puses: žiemos vaizdus ir vasaros šventę. Toks ryšys primena, kad vietos gyvenimas nesibaigia vienu renginiu — jis susideda iš atminties, įpročių ir žmonių pastangų išsaugoti savitumą.
Šienas, žolynai ir dainos iki vėlyvo vakaro
Žolinė Pivašiūnuose buvo ir labai praktiška šeimų šventė. Mažieji turėjo atrakcionus ir pramogas, lankytojai galėjo užsukti į prekybinę mugę, o norintieji prisiliesti prie senųjų amatų dalyvavo edukacijose. Nijolė Stakėnienė mokė rišti paukštukus iš šieno, Rita Valiukevičienė rodė pynimo iš žolynų subtilybes. Tokios veiklos iš pirmo žvilgsnio atrodo kuklios, tačiau jos yra tikroji Žolinės dalis — jos leidžia ne tik stebėti, bet ir pačiam įsitraukti.
Muzikinė programa vakare augo nuo vieno pasirodymo prie kito. Scenoje pasirodė šokių kolektyvas „Gojelis“, vėliau skambėjo prieniškių vokalinės grupės „Aksomas“ dainos, o ypač šiltai publika sutiko Pivašiūnų amatų centro liaudiškos muzikos kapelą „Klėtis“. Vėliau žiūrovus džiugino grupė „Kitava“, o vienu laukiamiausių koncertų tapo Adomo Vyšniausko ir gyvo garso grupės pasirodymas.
Kai prie Ilgio ežero vakaras baigėsi fejerverkais, atrodė, kad šventė dar kartą patvirtino labai paprastą dalyką: žmonės vis dar nori rinktis ten, kur skamba savos dainos, kur kvepia vasara ir kur bendruomenė turi progą būti matoma ne kalbose, o gyvai.