Kai incidentas įvyksta ne vėlai vakare, o apie 14 valandą, nerimas mieste laikosi ilgiau nei viena diena. Po liepos 5-osios užpuolimo Jurgiškių parke Alytuje žmonės ėmė kalbėti ne tik apie patį įvykį, bet ir apie labai paprastą dalyką: ar dar saugu vieniems leisti vaikus į parką, vedžioti juos į būrelius ir eiti per miesto erdves be palydos.
## Ką sako gyventojai
„Dukra kasdien eina per tą parką. Dabar net nežinau, ar ją leisti vieną, ar geriau pačiai palydėti“, – sako viena alytiškė.
Kita gyventoja į patį įvykio laiką žiūri dar tiesmukiau: „Baisiausia tai, kad viskas įvyko ne naktį, o dieną. Jeigu apie 14 valandą gali taip nutikti parke, tai kada tada saugu?“
Toks nerimas nėra abstraktus. Parku naudojasi vaikai, paaugliai, senjorai ir šeimos, o miesto kasdienybėje būtent tokios vietos dažniausiai tampa trumpiausiu keliu į darbą, mokyklą ar parduotuvę. Kai vienoje iš jų įvyksta užpuolimas, net ir trumpas maršrutas staiga tampa sprendimu, kurį tenka priimti iš naujo.
## Koks dabar svarbiausias klausimas
Viešai vis dar nėra aišku, ar galimas įtariamasis nustatytas, ar sulaikytas, ar po įvykio Jurgiškių parke ir aplinkinėse teritorijose sustiprintas patruliavimas. Todėl gyventojams belieka ne gandai, o labai konkretūs įpročiai: rinktis šviesesnes, labiau matomas vietas, nesivaikščioti vieniems, o pajutus grėsmę kuo greičiau skambinti 112.
Šis atvejis Alytuje parodo, kad saugumo klausimas dažnai prasideda ne nuo didelių deklaracijų, o nuo labai paprasto sprendimo: ar tą pačią gatvę, tą patį parką ir tą patį kelią vis dar laikome įprasta kasdienybės dalimi.