Kai po audros sugenda maistas šaldytuve, sugenda ne tik produktai. Sugenda ir šeimos planai, o kartais tenka dar ir generatorių, kurą ar nakvynę apmokėti iš savo kišenės. Būtent todėl po rugpjūčio 22-osios audros ESO keičia kompensavimo tvarką taip, kad gyventojams būtų aiškiau, už ką jie gali gauti pinigus ir kokia tvarka.
Dvi atskiros išmokos, ne viena
Svarbiausia čia ne pats skaičius, o schema. ESO aiškiai atskiria dvi kompensacijas. Viena mokama už tiesioginius nuostolius, patirtus dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. Kita skaičiuojama už tai, kad elektra į konkretų objektą grįžo vėliau nei per 72 valandas.
Tiesioginių nuostolių kompensacija apima labai žemiškas išlaidas: sugedusį maistą, generatoriaus įsigijimą ar nuomą, kurą ir būtiną apgyvendinimą. Tuo metu kompensacija už 72 valandų termino viršijimą skaičiuojama automatiškai, todėl dėl jos atskirai kreiptis nereikia. Abi išmokos mokamos atskirai, tad viena kitos nemažina.
Gyventojai prašymus dėl tiesioginių nuostolių gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos. Kas paraišką jau buvo pateikęs anksčiau, iš naujo to daryti neturi. Prašymus priima ESO savitarna, elektroninis paštas, paprastas paštas, o tiems, kurie neturi prieigos prie interneto, paliktas ir klientų aptarnavimo telefonas.
Kiek žmonių jau kreipėsi
ESO skelbia, kad jau yra gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų. Juose prašoma atlyginti apie 664 tūkst. eurų nuostolių. Tai rodo, kad audra paliko ne tik išverstus medžius ir nutrūkusius laidus, bet ir labai praktišką problemą: žmonės pirmiausia skaičiuoja, kiek kainavo keli be elektros praleisti vakarai.
Ši tvarka svarbi ir dėl paprastos priežasties — ji leidžia gyventojui nesiblaškyti tarp dviejų skirtingų situacijų. Viena yra ilgas elektros tiekimo atstatymas, kita — realūs pinigais išmatuojami nuostoliai. Dabar ESO abi problemas bando skaičiuoti atskirai, o tai bent jau popieriuje turėtų sumažinti painiavą, kuri po tokios audros žmonėms ir taip tikrai nereikalinga.