Prezidentūroje įteiktas valstybinis apdovanojimas nebuvo tik formalus gestas. Jis sutapo su vizitu, kuriame Lietuva dar kartą priminė savo istorinius ryšius su Šventuoju Sostu ir 1926 metų bažnytinės provincijos sukaktį.
Kokia proga skirtas apdovanojimas
Valstybinis apdovanojimas arkivyskupui P. R. Gallagheriui skirtas už asmeninį indėlį plėtojant ir puoselėjant Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius bei pastangas skleidžiant krikščioniškas vertybes. Jis Lietuvoje vieši kaip Popiežiaus Leono XIV specialusis pasiuntinys ir dalyvauja Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo iškilmėse.
Tai svarbu ne tik dėl ceremonijos. Gallagherio vizitas tapo proga iš naujo įvardyti, kad Lietuvos ryšys su Vatikanu nėra vien protokolinis. Jį šalies vadovas ir Vyriausybės atstovai siejo su ilga istorine linija, kuri veda iki 1926 metų, kai popiežius Pijus XI bule Lituanorum Gente kanoniškai įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją.
Ką Lietuva pabrėžė susitikimuose
Šalies vadovas perdavė popiežiui Leonui XIV padėką už dėmesį Lietuvai ir kvietimą atvykti į šalį. Laikinoji premjerė Inga Ruginienė susitikime pabrėžė, kad popiežiaus apsilankymas būtų išskirtinis padrąsinimas Lietuvos žmonėms, o laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kalbėjo apie ilgalaikius ir ypatingus dvišalius santykius, taip pat apie paramą Ukrainai.
Lietuva šiuose pokalbiuose pabrėžė ne tik religinius ryšius, bet ir politinį atminties sluoksnį. Minėta sovietinės okupacijos nepripažinimo patirtis, šiandienos parama Ukrainai ir religinės laisvės klausimai kaimyninėje Baltarusijoje. Tai rodo, kad vizitas buvo platesnis nei vien simbolinė proga įteikti apdovanojimą.
Kodėl svarbi 1926 metų data
1926-ieji Lietuvai bažnytinėje istorijoje nėra tik skaičius kalendoriuje. Tais metais buvo sukurta savarankiška, tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldi struktūra, kurią šiandien valdžios atstovai mini kaip vieną iš valstybės ir Katalikų Bažnyčios santykių pamatų.
Šiemet ši sukaktis vėl iškilo į pirmą planą, nes ji leidžia kalbėti ne tik apie praeitį, bet ir apie dabartį: apie tai, kaip Lietuva mato savo vietą Europoje, kokią reikšmę teikia moralinei atramai ir kodėl tokie vizitai vis dar turi politinį svorį.