2026 m. rugpjūčio 15 d. vakaras prie Jūros tilto Palangoje per kelias minutes virto vienu skaudžiausių šios vasaros įvykių pajūryje. 17-metis iš Lenkijos dingo po vandeniu taip staigiai, kad gelbėtojai ir vėliau prisijungę narai jo ieškojo beveik valandą. Tarp žmonių paplūdimyje dar girdėjosi vasaros šurmulys, bet operacijos centre buvo labai paprastas klausimas: ar pavyks jį rasti laiku.
## Gelbėtojai į vietą atskubėjo per minutes
Palangos gelbėjimo tarnyba pranešimą gavo 20:13 val., o Bendrasis pagalbos centras – dar dviem minutėmis anksčiau, 20:11 val. Į įvykio vietą iškart buvo pasiųsti gelbėtojai su vandens motociklais ir kranto ekipažai. Pasak gelbėtojų, jie į vietą atvyko per 2–4 minutes, o vieną iš vaikų nuo tilto polių netrukus pargabeno į krantą vandens motociklu.
Tačiau 17-mečio paviršiuje nebebuvo matyti beveik iš karto. Išgelbėtas vaikinas nurodė, kad brolis paniro po vandeniu ir nebekilo į viršų. Tada prasidėjo paieška visoje akvatorijoje: dirbo Palangos gelbėtojai, ugniagesiai gelbėtojai, medikai, policija ir narai.
## Kūnas rastas už 57 metrų nuo skendimo vietos
Jaunuolio kūnas, kaip nurodė gelbėjimo tarnyba, buvo rastas 21:22 val., maždaug 3 metrų gylyje, už 57 metrų nuo skendimo vietos. Medikai konstatavo mirtį. Liudininkų teigimu, šeimą prie tilto į vandenį nusinešė stipri srovė, nors pati jūra tą vakarą neatrodė audringa.
Svarbi detalė ir ta, kad gelbėjimo postai paplūdimiuose tądien budėjo iki 20:00 val., todėl nelaimė įvyko jau po pamainos pabaigos. Naktį Palangoje dirba gelbėjimo stotis, kuri reaguoja į skubius iškvietimus, tačiau ši istorija primena seną pajūrio taisyklę: net ir rami jūra gali būti apgaulinga, ypač ties tiltu, molais ir kitomis hidrotechninėmis konstrukcijomis.
## Taisyklės prie tilto nėra formalumas
Palangos gelbėtojai dar kartą priminė, kad maudytis prie pat tilto ir prie konstrukcijų esančių akmenų yra pavojinga. Būtent tokiose vietose formuojasi srovės, kurios iš pirmo žvilgsnio nematomos, bet per kelias akimirkas žmogų gali nutempti į gylį.
Šeštadienio vakarą pakrantėje buvo ir dar viena detalė, kurią verta įsidėmėti: poilsiautojai patys susikibo rankomis ir sudarė gyvą grandinę, bandydami padėti gelbėtojams. Tai buvo spontaniška reakcija, kylanti iš bejėgiškumo ir noro padėti, bet kartu ir ženklas, kad tokiose situacijose svarbiausia ne drąsa, o tiksliai laikytis gelbėtojų nurodymų.
Ši Palangos istorija skamba kaip vienos šeimos tragedija, bet ji aktuali kiekvienam, kuris vasarą eina prie jūros su vaikais ar paaugliu. Prie vandens dažnai atrodo, kad pakanka akies kampo ir gero oro. Deja, prie Jūros tilto to nepakanka.