Prie „Litexpo" — sirenos, dūmai ir ryšio trikdžiai: ko tikėtis antradienį Vilniuje

Jei antradienio rytą privažiuodami prie sostinės parodų rūmų „Litexpo" išgirsite sirenas, išvysite dūmų kamuolius ar pajusite, kad trumpam sutriko mobilusis ryšys — neišsigąskite. Tai ne tikra ekstremali situacija, o planinės nacionalinio lygio civilinės saugos pratybos, kurioms vadovauja Lietuvos policija.

Birželio 9-ąją, antradienį, nuo 10 iki 13 valandos Laisvės prospekte, ties „Litexpo" kompleksu, gyventojai gali pastebėti intensyvesnį specialiųjų tarnybų judėjimą. Pareigūnai iš anksto įspėja: pratybų metu naudojami bepiločiai orlaiviai, imituojamos uždūminimo priemonės, girdimi garsiniai signalai ir kiti imitaciniai elementai — visa tai yra mokymų dalis, o ne grėsmė.

Pratybos yra kompleksinės — jose dalyvauja ne tik policija, bet ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, Karo policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei kitų institucijų atstovai. Toks tarpinstitucinis formatas pasirinktas neatsitiktinai.

Kodėl būtent dabar: hibridinių grėsmių kontekstas

Per pastaruosius kelerius metus Lietuva ne kartą susidūrė su situacijomis, kai prireikė ne vienos, o kelių institucijų koordinuoto atsako vienu metu. Masinės migrantų krizės prie rytinės sienos, kibernetinės atakos prieš valstybines institucijas, dezinformacijos bangos — visa tai priklauso hibridinių grėsmių arsenalui, kuriam valstybė ruošiasi.

Lietuvos policijos iniciatyva rengiamos pratybos būtent ir skirtos tam — stiprinti institucijų pasirengimą reaguoti ne tik į pavienius incidentus, bet ir į sudėtingesnes ekstremalias situacijas, kuriose svarbus ne atskirų tarnybų profesionalumas, o jų gebėjimas veikti kartu.

Policijos atstovai pabrėžia: pratybos yra planinės, jų tikslas nėra reaguoti į kokią nors konkrečią, šiuo metu egzistuojančią grėsmę. Tai veikiau nuolatinės pasirengimo palaikymo praktikos dalis. Logika paprasta — nė viena institucija nenori atsidurti situacijoje, kai skirtingos tarnybos pirmą kartą susitinka tik per tikrą krizę.

Trumpalaikiai ryšio sutrikimai — ne gedimas, o pratybų dalis

Vienas iš dalykų, apie kuriuos pareigūnai įspėja iš anksto — galimi trumpalaikiai ir nedidelio masto ryšio sutrikimai pratybų teritorijoje. Tai reiškia, kad dalis žmonių, tuo metu esančių netoli „Litexpo", gali pastebėti, jog mobilusis ryšys ar internetas trumpam veikia nestabiliai. Tai nėra tinklo gedimas — šie trikdžiai yra sąmoningai suplanuoti kaip mokymų scenarijaus dalis.

Ryšio trikdymo imitavimas leidžia institucijoms pasitikrinti, kaip jos veiktų situacijoje, kai įprastos komunikacijos priemonės yra apribotos arba visiškai neveikia. Tai vienas iš scenarijų, su kuriais šiuolaikinėse hibridinėse atakose susiduriama vis dažniau — priešo veiksmai ne visada prasideda nuo sprogimų, kartais jie prasideda nuo tylos eteryje.

Prašymas neskraidinti dronų — ne baudžiamoji priemonė, o saugumo reikalavimas

Kartu su įspėjimu apie pratybas nuskambėjo ir konkretus prašymas gyventojams: nurodytu laikotarpiu neskraidinti bepiločių orlaivių „Litexpo" teritorijoje ir jos prieigose. Šis prašymas nėra formalumas — pratybų metu ore taip pat bus naudojami tarnybiniai dronai, ir civiliai orlaiviai galėtų ne tik trukdyti mokymams, bet ir kelti pavojų.

Be to, pratybų scenarijus gali apimti situacijas, kuomet tarnybos turi reaguoti į neleistinus skrydžius virš kritinės infrastruktūros. Civilio drono atsiradimas tokioje teritorijoje pratybų metu būtų ne tik nesusipratimas, bet ir potencialiai pavojinga situacija tiek orlaivio savininkui, tiek pareigūnams.

Pavojaus nėra, bet budrumas išlieka

Oficialiai pabrėžiama: pavojaus gyventojams, aplinkai ar infrastruktūrai nėra. Visa tai, ką žmonės matys ir girdės antradienį prie „Litexpo" — dūmai, sirenos, tarnybų automobiliai, uniformuoti pareigūnai — yra suplanuotas mokymų vaizdas, o ne atsakas į realią grėsmę.

Tačiau pareigūnai prašo gyventojų supratingumo — pratybos apims ne tik „Litexpo" teritoriją, bet ir jos prieigas, todėl eismo ar pėsčiųjų judėjimo apribojimai laikinai galimi. Tai yra nepatogumas, kurį verta priimti ramiai, suprantant, kad už jo slypi rimtas pasirengimas blogiausiems scenarijams.

Kodėl to reikia dabar

Kai kuriems vilniečiams gali kilti klausimas — ar tikrai reikia tokių garsių ir matomų pratybų, kurios gali išgąsdinti ar sukelti nepatogumų? Atsakymas slypi pastarųjų metų patirtyje. 2025 metų pabaigoje sustiprėjusios kibernetinės atakos prieš Lietuvos energetikos sektorių, taip pat reguliariai vykdomos Rusijos ir Baltarusijos žvalgybinės operacijos prie rytinių NATO sienų primena, kad pasirengimas negali būti teorinis. Jis turi būti praktinis — su tikromis uniformomis, tikrais automobiliais ir tikrais sprendimais, priimamais per kelias minutes.

Lietuvos policija ir kitos institucijos tokias pratybas rengia reguliariai, tačiau ne visada apie jas pranešama taip iš anksto ir taip plačiai. Šįkart viešinimo lygis yra aukštesnis būtent todėl, kad pratybų elementai — ryšio trikdžiai, dūmai, dronai — gali būti itin pastebimi ir sukelti bereikalingą gyventojų nerimą. Pareigūnai nori, kad žmonės žinotų, kas vyksta, ir neinterpretuotų mokymų kaip tikros grėsmės.

Šios pratybos yra nacionalinio valstybės lygio — aukščiausias civilinės saugos mokymų lygis Lietuvoje. Jos apima ne tik reagavimą į incidentus vietoje, bet ir sprendimų priėmimą strateginiu lygmeniu. Tai reiškia, kad tą pačią dieną sprendimus priims ne tik pareigūnai prie „Litexpo", bet ir už pratybų atsakingi asmenys ministerijose bei kitose valstybės institucijose, vadovaudamiesi Krizinių situacijų valdymo planu.

Gyventojai, kurie antradienį planuoja būti netoli „Litexpo", raginami nepanikuoti, tačiau būti pastabūs. Jei išgirsite garsinius signalus ar pastebėsite dūmus — žinokite, kad tai pratybos. Jei trumpam sutriks ryšys — tai taip pat planuota. Visa kita — specialiųjų tarnybų darbas, kurį jos atlieka tam, kad tikros krizės atveju žinotų, ką daryti.