Radiacinės žvalgybos darbe svarbiausia dažnai yra ne vaizdas ekrane, o atstumas. Kuo mažiau žmogus priartėja prie įtariamo šaltinio, tuo saugiau dirba komanda. Būtent dėl to RSC žengia į naują etapą su bepiločiu orlaiviu.
Radiacinės saugos centras jau naudoja droną, skirtą radiologiniams matavimams. Jame įmontuotas spektroskopinis jutiklis leidžia aptikti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, nustatyti gamtinės ir dirbtinės kilmės radioizotopus, įvertinti jų aktyvumą ir greičiau susidaryti vaizdą apie teritorijos radiologinę būklę.
Ką dronas daro kitaip
Svarbiausia naujovė yra ne pati skrydžio technika, o tai, kaip surinkti duomenys susiejami tarpusavyje. Matavimai automatiškai pririšami prie GPS koordinačių, o programinė įranga leidžia realiuoju laiku sudaryti aukštos raiškos užterštumo žemėlapius.
Praktiškai tai reiškia, kad specialistams nebereikia remtis vien vienu matavimo tašku ar ilgai laukti, kol informacija bus suvedama rankiniu būdu. Jei kalbama apie pamestą ar paliktą spinduliuotės šaltinį, ypač pelkėtoje ar tankiai apaugusioje vietovėje, toks įrankis sutaupo laiko ir sumažina riziką.
Dronas praverčia ir po nedidelio masto incidentų ar avarijų, kai tiesioginis darbas vietoje gali būti pavojingas pačiam specialistui. Kitaip sakant, technologija čia atlieka labai žemišką vaidmenį: padeda surinkti tikslius duomenis, bet žmogų laiko saugesniame atstume.
Čekijoje patikrino, kiek tiksliai jis dirba
Bepiločio orlaivio praktinis pritaikymas buvo tobulinamas 2026 m. birželio 9–11 d. vykusiose tarptautinėse pratybose Čekijoje. Ten RSC specialistai dirbo su dviem skirtingomis bepiločių orlaivių sistemomis, atliko radiologinius matavimus, identifikavo įvairius radioaktyviuosius šaltinius ir vertino jų aktyvumą nežinomoje teritorijoje.
Pratybose buvo imituota ir situacija, susijusi su neteisėtu radioaktyviųjų medžiagų gabenimu. Darbą apsunkino vėjas ir lietus, bet surinkti duomenys vis tiek leido palyginti rezultatus su Prancūzijos, Ispanijos ir kitų partnerių komandomis.
RSC duomenimis, jų nustatyti šaltinių aktyvumai buvo vieni tiksliausių ir artimiausių tikrosioms organizatorių reikšmėms. Prie to prisidėjo ir fotogrametrinis tiriamos teritorijos skenavimas, iš kurio sukurtas trimatis vietovės modelis.
Rezultatas gana aiškus: radiacinė žvalgyba tampa tikslesnė, greitesnė ir saugesnė. O tai jau ne demonstracinė technologija, bet priemonė, kuri realioje situacijoje gali nulemti, kaip greitai pareigūnai supras, kas vyksta konkrečioje vietoje.