Kai savivaldybė pradeda ruoštis krizei, pirmas klausimas nėra apie pinigus. Pirmas klausimas paprastesnis: kur žmonės bus priimti, jei staiga tektų evakuotis, ir ar vieta bus paruošta ne popieriuje, o realybėje.
2026 m. birželio 26 d. Varėnos rajono savivaldybės administracija, Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra pasirašė projekto Nr. VRM-004-K-040 įgyvendinimo sutartį. Visa projekto vertė siekia 119 826,88 Eur, o lėšos skiriamos 100 proc. iš Valstybės gynybos fondo.
Trys pastatai, iki 750 žmonių
Svarbiausia šio projekto dalis labai konkreti. Trijuose Varėnos rajono savivaldybei priklausančiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose bus sutvarkytos sąlygos tam, kad prireikus juose būtų galima laikinai apgyvendinti iki 750 žmonių. Kitaip tariant, kalbama ne apie abstraktų „pasirengimą“, o apie vietas, kurios ekstremalios situacijos metu gali tapti saugiu laikinu stogu virš galvos.
Tai svarbu ir dėl dar vienos priežasties: tokie statiniai veikia tik tada, kai jie turi ne tik sienas ir stogą, bet ir būtiniausias priemones. Būtent tam ir numatytas šis projektas.
Evakavimo punktams reikės ne vien gerų norų
Antroji veiklos kryptis skirta 12 gyventojų evakavimo punktų. Juose dirbs 159 darbuotojai, todėl projektas numato ir darbui reikalingą įrangą, ir apsaugos priemones. Tai reiškia greitesnį žmonių registravimą, sklandesnį srautų valdymą ir aiškesnį ryšį su koordinavimo centrais.
Savivaldybė čia taikosi į labai žemišką problemą: krizės dieną svarbi ne vien gera schema stalčiuje, bet ir tai, kad žmonės, kurie turi priimti evakuojamuosius, žinotų, kur dėti pirmąją dokumentų krūvą, kaip nukreipti žmones ir kaip neprarasti ryšio su atsakingomis institucijomis.
Per 12 mėnesių turėtų atsirasti ne tik daugiau materialinių priemonių, bet ir tvirtesnė sistema, kuri leistų greičiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Varėnos rajone tai skamba visai paprastai: kuo aiškiau pasiruošta iš anksto, tuo mažiau chaoso lieka tada, kai jo mažiausiai reikia.