Rugpjūčio 13-ąją paskelbtame Dzūkijos veido tekste matyti, kad iki šiol savaime suprantama laikyta tvarka nuo liepos 1-osios pasikeitė iš esmės. VTPSI praneša, jog nebetikrina, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, o patys sklypų savininkai bei valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai gali spręsti, ar ribas žymėti riboženkliais.
Kas pasikeitė nuo liepos 1-osios
Pokytis susijęs su 2026-07-01 įsigaliojusiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Priežiūros įstatymo pakeitimais. Kartu panaikinti ir ANK 112 bei 1131 straipsniai, kurie buvo susiję su riboženklių atstatymu bei jų pakeitimu. Tai reiškia, kad VTPSI šios srities skundų nebepriima ir nebetvarko.
Svarbu ir tai, kad ribų tikslumas niekur nedingsta. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės lieka stabilios ir nekintančios, o jų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams arba žemės valdos projektams ir toliau turi užtikrinti matininkai. Jei savininkas arba naudotojas nusprendžia riboženklio atsisakyti, tai įforminamas ribų paženklinimo–parodymo akte.
Kur dabar keliauja ginčai
Naujame tekste aiškiai pasakyta ir tai, kur kreiptis dėl žalos ar sunaikinimo. Jei riboženkliai sunaikinami ar sugadinami, tokie klausimai nebebus nagrinėjami VTPSI. Dėl galimo tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo galima kreiptis į policiją, o ginčai dėl turtinės žalos sprendžiami teisme civiline tvarka.
Šis pokytis aktualus tiems, kurie organizuoja kadastrinius matavimus, formuoja ar tikslina sklypų ribas, taip pat ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams. Būtent čia riboženkliai dažniausiai būdavo sugadinami ar sunaikinami, nes trukdydavo žemės ūkio darbams.
Esminė žinia labai paprasta: ribos dokumentuose lieka tokios pat svarbios, bet fizinis ženklinimas vietovėje nuo šiol tampa savininko ir naudotojo sprendimu, o ne privaloma taisykle kiekvienu atveju.