Teismas skelbs nuosprendį Valdemaro Rupšio dantų implantų byloje

Ar aukščiausio rango karininkas gali sau leisti, kad kariuomenė apmokėtų jo dantų taisymą, jei trauma neįvyko tarnybos metu? Šis klausimas virto byla, kuri šį pavasarį pagaliau pasiekė Vilniaus teismą. Buvusiam Lietuvos kariuomenės vadui generolui Valdemarui Rupšiui ir kartu teisiamam karo medikui Šarūnui Ratkui gresia baudos ir tarnybos draudimas. Prokuroras byloje siūlo pirmam skirti 20 tūkst. eurų baudą, antram – 15 tūkst. eurų, o abiem kartu uždrausti penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. Tai – istorija, kuri verčia susimąstyti ne tik apie pinigus, bet ir apie pareigūnų atsakomybę prieš mokesčių mokėtojus.

Bylos esmė paprasta, bet jos atgarsiai nemaži. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, eidamas kariuomenės vado pareigas V. Rupšys įsidėjo beveik 4 tūkst. eurų kainavusius dantų implantus. Sumą sumokėjo Lietuvos kariuomenė, remdamasi tuo, kad generalui reikėjo skubios pagalbos. Ant danties, kuris nulūžo, anksčiau jau buvo pritvirtintas gretimo danties protezas, todėl galiausiai teko įstatyti du implantus – ir abu apmokėti iš krašto apsaugos sistemos biudžeto. V. Rupšys savo ruožtu aiškino, kad 2022 metų liepą, lankydamas Lietuvos karius Vokietijoje, patyrė odontologinę traumą. Jo teigimu, įvykis buvo pripažintas susijusiu su tarnyba, todėl gydymas buvo apmokėtas valstybės lėšomis.

Tačiau prokuroro Stanislavo Barsulio vertinimu, trauma nors ir įvyko darbo metu, tačiau nebuvo tiesiogiai susijusi su tarnyba. Šis skirtumas – esminis. Kariuomenės vadui priklauso tam tikros privilegijos, įskaitant ir sveikatos priežiūrą, bet jos turi ribas. Jei trauma įvyko tiesiai atliekant karines pareigas, valstybė moka – tai logiška ir pateisinama. Bet jei trauma atsirado dėl asmeninių priežasčių, nors ir darbo kelionės metu, biudžeto lėšų naudojimas tampa kategoriškai abejotinas. Prokuroras mato čia sukčiavimą, dokumentų klastojimą ir piktnaudžiavimą tarnyba, kuriuo pasinaudota siekiant asmeninės naudos.

V. Rupšys ir Š. Ratkus savo kaltę neigia. Jų advokatai teisme bandys įrodyti, kad medikų sprendimas pripažinti traumą tarnybine teisingas, o dokumentai – tikslūs. Tačiau prokuroras nepasiduoda: byloje esą pakankamai duomenų, kad kaltinimai būtų pagrįsti. Byla iškilo dar 2024 metais, kai V. Rupšys jau nebebuvo kariuomenės vadas – jis šias pareigas ėjo nuo 2019 iki 2024 metų. Tai leidžia manyti, kad tyrimas prasidėjo turint gana kietą įrodymų bazę, nes prieš buvusį karinį vadą nusikaltimų byla neiškeliama be rimtų argumentų.

Šis atvejis verčia kelti ir platesnius klausimus: ar mūsų kariuomenės tarnautojai visada teisingai naudoja jiems patikėtas lėšas? Ar egzistuoja pakankama kontrolė, kuri neleistų panašiems atvejams pasikartoti? Lietuvos žmonės kasmet į krašto apsaugą investuoja milijonus eurų, tikėdamiesi, kad šios lėšos bus naudojamos gynybai, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Kiekvienas toks atvejis, kai pinigai galbūt panaudoti netinkamai, mažina pasitikėjimą ne tik konkrečiu asmeniu, bet ir visa sistema.

Šioje byloje svarbu ne tik pinigų suma – nors beveik 4 tūkst. eurų daugeliui atrodo ženkli. Svarbiausia yra principas: ar valstybė leidžia sau pamiršti, kad tarnyba – tai tarnavimas žmonėms, o ne pasinaudojimas jais. Valdemaras Rupšys buvo vienas įtakingiausių karininkų Lietuvoje, turintis aukščiausią laipsnį ir vadovavęs dešimtims tūkstančių karių. Jo byla tampa ne tik asmeninės karjeros atomazga, bet ir pamoka kitiems, kad valdžia turi sąžinę, o pinigų keliai – aiškūs.

Teismo nuosprendis dar nepaskelbtas. Tačiau jo laukiama su dideliu susidomėjimu – ne tik karininkų gretose, bet ir visoje visuomenėje. Jei kaltė bus pripažinta, tai bus pirmas toks žinomas atvejis, kai buvęs kariuomenės vadas sulauks teisminio baudžiamojo bausmės už įtariamą biudžeto lėšų panaudojimą asmeniniams poreikiams. Tai gali tapti posūkiu, verčiančiu kitas institucijas peržiūrėti savo kontrolės mechanizmus. O jei kaltė bus atmesta – teismas turės labai aiškiai paaiškinti, kodėl mokesčių mokėtojų pinigai buvo sunaudoti teisingai.

Dėl šios bylos nenukentėjo tik kariuomenės biudžetas. Nukentėjo ir pasitikėjimas. Žmonės nori matyti, kad valstybė saugo ne tik savo sienas, bet ir savo pinigines. Valdemaro Rupšio byla parodo, kad tai nėra savaime suprantama – tai turi patvirtinti teismas.