Šeštadienio rytą į posėdį renkasi Lietuvos socialdemokratų partijos taryba. Ne koks nors eilinis posėdis — šis gali nulemti, ar šalies valdančioji koalicija išliks tokia, kokia buvo suformuota po 2024 metų Seimo rinkimų, ar bus perbraižyta iš naujo.
Jonavos rajono meras ir partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius šią savaitę leido suprasti, kad ant stalo guls trys scenarijai. Jų jis nedetalizavo, tačiau partijos viduje šie variantai jau kurį laiką sukasi kaip matematinės formulės: tęsti darbą esamos sudėties koalicijoje, pakeisti „Nemuno aušrą" demokratais, arba dirbti mažumoje.
Trys keliai, trys rizikos
Pirmasis scenarijus — nieko nekeisti — reikštų tęsti darbą su „Nemuno aušra" ir buvusiais valstiečiais žaliaisiais. Tai stabilumo variantas: 80 balsų Seime, aiški dauguma, patvirtinti ministrai, veikiantis aparatas. Bet stabilumas čia — tik skaičiuose.
Po paviršiumi verda. „Nemuno aušros" lyderio Remigijaus Žemaitaičio retorika tapo problema ne tik opozicijai, bet ir koalicijos partneriams. Jis yra pirmosios instancijos teismo nuteistas dėl antisemitizmo, jo pasisakymai reguliariai sukelia rezonansą visuomenėje, o pastaruoju metu jis aštriai kritikuoja kai kuriuos socialdemokratų ministrus. Tai nepatogu — ypač partijai, kuri nori atrodyti kaip brandi, europietiška kairioji jėga.
Antrasis scenarijus — pakeisti „aušriečius" demokratais. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos" jau buvo koalicijoje, kol pernai rudenį juos pakeitė valstiečiai žalieji. Šis variantas reikštų grįžimą prie ankstesnės formulės, tačiau su esmine rizika: ar demokratai sutiktų grįžti po to, kai buvo išmesti? Ir ar balsų užtektų be papildomų partnerių?
Trečiasis scenarijus — mažumos vyriausybė — yra pats rizikingiausias. Dirbti su mažiau nei 71 balsu Seime reiškia, kad kiekvienas įstatymo projektas tampa derybų maratonu. Bet kai kuriems socialdemokratams tai atrodo kaip būdas išlaikyti kontrolę, neprisirišant prie probleminių partnerių.
Poligonas, nuo kurio viskas prasidėjo
Diskusijas dėl koalicijos peržiūros prieš kurį laiką paskatino vienas konkretus balsavimas — Kapčiamiesčio poligono steigimas. „Nemuno aušros" atstovai balsavo prieš. Tai nebuvo vien taktinis nesutarimas; tai buvo signalas, kad koalicijos partneriai gali turėti iš esmės skirtingą požiūrį į nacionalinio saugumo klausimus.
Socialdemokratams, kurie pozicionuoja save kaip proeuropietišką, NATO remiančią jėgą, partnerio balsavimas prieš karinį poligoną atrodo blogai. Tai ne tik politinis nepatogumas — tai rinkėjų akyse kelia klausimą: su kuo jūs iš tikrųjų esate?
Šis balsavimas tapo kibirkštimi, bet ne vienintele priežastimi. Nuosėdos kaupėsi mėnesiais.
Kaip atrodė koalicijos kelias iki šiol
Po 2024 metų Seimo rinkimų socialdemokratai buvo sudarę valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra" ir demokratais. Tai buvo koalicija, kurią politologai vadino „matematine" — ji turėjo balsus, bet nebuvo ideologiškai vientisa.
Pernai rudenį koalicija buvo pertvarkyta: demokratai iškrito, juos pakeitė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos parlamento frakcija. Tai buvo dar vienas matematinis sprendimas — pakeisti vieną partnerį kitu, kad būtų išlaikyta dauguma.
Bet kiekvienas toks pertvarkymas kainuoja. Kainuoja reputaciją, pasitikėjimą, laiką. Ir artėjantys 2027 metų savivaldos rinkimai verčia partiją galvoti ne tik apie tai, kaip išlaikyti valdžią dabar, bet ir kaip atrodyti rinkėjams po metų.
Savivaldos rinkimai horizonte
Šeštadienio tarybos posėdyje taip pat bus aptariamas pasirengimas kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams. Ir tai nėra atskira darbotvarkės dalis — tai yra kontekstas, kuriame sprendžiama dėl koalicijos ateities.
Savivaldos rinkimuose socialdemokratai tradiciškai stiprūs. Jų merai valdo ne vieną rajoną, įskaitant Alytų, Jonavą, ir kelis kitus Dzūkijos miestus. Bet jei partija nacionaliniu lygiu atrodo kaip negebanti susitvarkyti su koalicijos partneriais, tai atsiliepia ir vietos rinkimams.
Rinkėjas Dzūkijoje ne visada seka Seimo posėdžių transliacijas, bet jis pastebi, kai per žinias rodo koalicijos krizes. Ir balsuoja atitinkamai.
Ką reiškia trys scenarijai Dzūkijos gyventojui
Alytiškiui, kuris galbūt nebalsavo už socialdemokratus, bet kurį veikia jų priimami sprendimai, ši taryba yra ne tik politinė naujiena. Nuo to, kokia bus koalicija, priklauso, ar bus priimti sprendimai dėl mokesčių, švietimo finansavimo, regioninės politikos.
Jei koalicija išsilaikys esamos sudėties, bet toliau braškės dėl vidinių nesutarimų, sprendimai strigs. Jei pasikeis partneriai, gali keistis ir prioritetai. Jei vyriausybė taps mažumos, kiekvienas balsavimas virs mūšiu.
Tarybos posėdyje taip pat bus aptariamos politinės aktualijos — tai plati formuluotė, po kuria slypi viskas nuo mokesčių reformos iki švietimo politikos.
Kas po šeštadienio
Kad ir koks bus sprendimas, jis nebus galutinis. Politikoje koalicijos retai miršta per vieną posėdį — jos braška, trūkinėja, vėl sulipdomos. Bet šeštadienio taryba gali tapti tuo momentu, kai partija aiškiai pasako: „Einame šiuo keliu."
Arba nepasisako. Ir tada laukia dar vienas mėnuo tylos, kurio metu visi trys scenarijai ir toliau kabos ore, o ministrai dirbs nežinodami, ar rytojaus rytą jų koalicijos partneriai tebebus partneriai.
Tai, ką socialdemokratai nuspręs šeštadienį, palies ne tik Vilniaus koridorius. Tai palies rajonų biudžetus, mokyklų finansavimą, kelių remontą Dzūkijoje — viską, kas priklauso nuo to, ar šalies valdžia geba priimti sprendimus, ar tik ginčijasi tarpusavyje.
Dzūkijos politinis žemėlapis
Alytaus regionas tradiciškai yra margas politinis laukas. Socialdemokratai čia turi savo pozicijų — Alytaus miesto meras, kelių rajonų tarybos. Tačiau „Nemuno aušra" taip pat turi savo rinkėjų Dzūkijoje, ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, kur partijos lyderio anti-elitinė retorika randa atgarsį.
Jei socialdemokratai nuspręstų atsiriboti nuo „Nemuno aušros", tai Dzūkijoje sukurtų įdomią dinamiką: socialdemokratų merai turėtų dirbti su regiono gyventojais, kurių dalis palaiko partiją, nuo kurios nacionaliniu lygiu buvo atsiribota. Tai nėra neįmanoma, bet reikalauja subtilumo.
Kita vertus, jei koalicija išliktų, Dzūkijos socialdemokratai turėtų atsakinėti į klausimus: kodėl jūsų partija dirba su žmogumi, teistu už antisemitizmą? Tai klausimas, kuris skambės ne tik sostinės diskusijų laidose, bet ir Alytaus turguje, Druskininkų kavinėje, Varėnos autobusų stotyje.
Politinė matematika prieš politinę chemiją
Visa ši situacija išryškina esminę Lietuvos valdančiosios koalicijos problemą: ji buvo sukurta pagal matematinę formulę, o ne pagal politinę chemiją. Socialdemokratai, „Nemuno aušra" ir valstiečiai žalieji turi pakankamai balsų, bet neturi bendros vizijos.
Kai reikia balsuoti už biudžetą — matematika veikia. Bet kai reikia priimti sprendimus dėl vertybių — poligono, partnerystės, užsienio politikos — chemija sugenda.
Tarybos posėdis šeštadienį yra bandymas atsakyti į klausimą, ar matematikos užtenka valdyti šalį. Socialdemokratų atsakymas bus matomas jau po kelių valandų.