Tylos era baigiasi: nuo birželio 7-osios darbdavys nebegalės klausti, kiek uždirbote anksčiau

Jei artimiausiu metu eisite į darbo pokalbį, vieno klausimo ten nebeišgirsite. Nuo 2026 metų birželio 7 dienos darbdaviai nebegalės klausti, kiek uždirbote ankstesnėje darbovietėje. Tai ne smulkmena – tai pokytis, kuris iš esmės perrašo lietuviškos darbo rinkos taisykles.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatyti Darbo kodekso pakeitimai darbo užmokesčio skaidrumo srityje įsigalioja jau po kelių dienų. Ir nors iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti skirti tik personalo specialistams ar teisininkams, realybėje naujos taisyklės palies kiekvieną, kas dirba samdomą darbą.

Kodėl klausimas apie buvusį atlyginimą – nebe legalus

Iki šiol darbo pokalbiuose klausimas „kiek uždirbote ankstesnėje darbovietėje" buvo beveik savaime suprantamas. Daugeliui kandidatų jis keldavo nejaukumą, tačiau atsisakyti atsakyti reikšdavo rizikuoti pačiu darbo pasiūlymu. Dar daugiau – būtent buvęs atlyginimas dažnai tapdavo atskaitos tašku naujam pasiūlymui.

Praktikoje tai reiškė, kad žmogus, sutikęs dirbti už mažesnį atlygį, galėjo metų metus likti tame pačiame atlygio lygyje. Darbdavys siūlydavo, tarkime, dešimt procentų daugiau nei ankstesnė alga – ir to užtekdavo, nors pati pareigybė rinkoje buvo verta gerokai daugiau.

Naujas reguliavimas šią praktiką nutraukia. Nuo birželio 7 dienos darbdavys iš viso neturi teisės klausti apie kandidato ankstesnį ar dabartinį darbo užmokestį. Būsimas atlyginimas turi priklausyti nuo trijų dalykų: pareigybės vertės, darbuotojo kompetencijų ir darbo pobūdžio. Ne nuo to, kiek žmogui mokėjo ankstesnis darbdavys.

Atlyginimas – nebe konfidenciali paslaptis

Kitas esminis pokytis susijęs su pačia atlyginimo, kaip informacijos, prigimtimi. Ilgą laiką Lietuvoje buvo įprasta, kad darbo užmokestis yra konfidenciali informacija – apie jį nekalbama nei tarp kolegų, nei su pašaliniais. Daugelyje įmonių net darbo sutartyse būdavo įrašytas punktas, draudžiantis atskleisti savo algą.

Naujos taisyklės šią tylą nutraukia ten, kur ji trukdo teisingumui. Darbuotojo atlyginimas nebegali būti laikomas konfidencialia informacija, kai darbuotojas siekia apginti savo teisę į teisingą darbo užmokestį. Kitaip tariant, jei kyla įtarimas, kad už tokį patį ar vienodos vertės darbą jums mokama mažiau nei kolegai – turite teisę apie tai kalbėti ir aiškintis.

Tai ypač aktualu kalbant apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. Lietuvoje jis vis dar išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje – Eurostato duomenimis, 2024 metais moterys uždirbo vidutiniškai apie 12 procentų mažiau nei vyrai. Jei žmogus neturi teisės pasitikslinti, ar jo atlyginimas atitinka kolegų, diskriminaciją įrodyti praktiškai neįmanoma.

Darbo apmokėjimo sistemos – privalomos visiems

Galbūt rimčiausias iššūkis darbdaviams – reikalavimas turėti aiškią, dokumentuotą darbo apmokėjimo sistemą. Iki šiol tai buvo labiau rekomendacija nei prievolė, ypač mažesnėse įmonėse. Dabar sistema tampa privaloma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo įmonės dydžio.

Pareigybės turės būti grupuojamos pagal vienodos vertės kriterijus: įgūdžius, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas ir kvalifikaciją. Tai reiškia, kad organizacijos turės aiškiai atsakyti į klausimą, kodėl vienas darbas vertinamas vienaip, o kitas – kitaip.

Mažoms įmonėms, kur nėra personalo skyriaus ar teisininko, tai gali tapti nemenku galvos skausmu. Ne kiekviena penkių ar dešimties darbuotojų įmonė turi pareigybių vertinimo metodiką. Todėl itin svarbu, kad valstybės institucijų siūloma metodinė pagalba būtų ne formalus dokumentas, o praktiškai pritaikoma priemonė.

Kas laukia nuo 2027-ųjų

Pokyčiai nesibaigia birželiu. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos darbdaviai privalės „Sodrai" teikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybių grupes. Vėliau, apdorojus šiuos duomenis, darbdaviai gaus darbo užmokesčio vidurkių ir atotrūkio ataskaitas.

Tai reiškia, kad pirmą kartą Lietuvoje atsiras sistemiškai renkami duomenys apie tai, kaip atlyginimai pasiskirstę tarp skirtingų pareigybių, sektorių ir regionų. Tokia informacija gali tapti galingu įrankiu tiek darbuotojams, derantis dėl algos, tiek ir pačioms įmonėms, norinčioms išlikti konkurencingoms darbo rinkoje.

Ką tai reiškia žmogui, kuris eina į darbą kiekvieną rytą

Šie pakeitimai – tai ne tik teisinės formuluotės. Už jų slypi esminis požiūrio pokytis: atlyginimas tampa nebe asmeniniu reikalu, kurio negalima aptarinėti, o skaidria darbo santykių dalimi. Tai naudinga visiems, kurie bent kartą jautėsi negavę tiek, kiek nusipelnė – o tokių Lietuvoje tikrai netrūksta.

Darbdaviams tai reiškia papildomo darbo, bet kartu – ir galimybę susitvarkyti vidinius procesus taip, kad jie būtų aiškūs ne tik vadovams, bet ir visiems darbuotojams. Skaidrumas šiuo atveju veikia ne kaip našta, o kaip investicija į pasitikėjimą.

O darbuotojams naujos taisyklės suteikia paprastą, bet ilgai lauktą teisę – žinoti, ar už jų darbą atsiskaitoma sąžiningai.

Dar vienas praktinis pokytis – skelbimuose apie laisvas darbo vietas nuo šiol turės būti nurodomas bent pradinis darbo užmokestis arba jo intervalas. Tai sutaupys laiko ir kandidatams, ir darbdaviams. Nebereikės spėlioti, ar verta siųsti gyvenimo aprašymą, jei atlyginimo rėžiai net neįvardyti. O įmonėms tai reiškia, kad konkuruoti teks ne tik pažadais apie puikią darbo aplinką, bet ir konkrečiais skaičiais – taip, kaip jau daugelį metų įprasta Skandinavijoje ar Vakarų Europoje.