Vietoj dirvožemio mėginių – kontrabandininkų balionas: VU studentai Puvočiuose tapo netikėtais pasieniečių pagalbininkais

Pirmadienio rytas Puvočiuose prasidėjo ne nuo paskaitų. Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros antrakursiai, atliekantys lauko praktiką Puvočių mokymų bazėje, išėjo į kaimo apylinkes tyrinėti reljefo, augalijos ir kraštovaizdžio. Tačiau vietoj įprastų dirvožemio mėginių jie aptiko tai, ko pamokose nemoko – kontrabandininkų meteorologinį balioną su kroviniu ir specialia siuntimo įranga.

Studentams teko bendrauti ne su dėstytojais, o su policijos pareigūnais.

Balionai – jau ne pavieniai incidentai, o sisteminė kontrabandos rūšis

Tai, ką rado studentai, nėra išskirtinis atvejis. Per pastaruosius dvejus metus meteorologiniai balionai tapo viena sparčiausiai augančių kontrabandos rūšių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, 2025 metais buvo užfiksuota daugiau nei 500 tokių atvejų – beveik dvigubai daugiau nei 2024-aisiais. Kontrabandininkai naudoja meteorologinius balionus, pripildytus helio ar vandenilio, prie kurių pritvirtinami kroviniai: dažniausiai cigaretės, rečiau – narkotinės medžiagos ar kitos prekės.

Balionai paleidžiami iš Baltarusijos teritorijos. Vėjo kryptis ir greitis nustato, kur nukris krovinys. Kadangi vyraujantys vėjai pučia iš rytų į vakarus, didžioji dalis balionų pasiekia Lietuvos teritoriją – dažniausiai Varėnos, Šalčininkų, Ignalinos ir kitus pasienio rajonus.

Speciali įranga, kurią aptiko studentai, paprastai apima GPS sekimo įrenginius ir automatinius atkabinimo mechanizmus. Kai balionas pasiekia nustatytą aukštį arba atstumą, krovinys atsikabina ir parašiutu nusileidžia žemėn, o pats balionas nuskrenda toliau.

Puvočiai – istorinė vieta, tapusi netikėta praktikos vieta

Puvočių mokymų bazė yra Varėnos rajone, pačioje Dzūkijos širdyje. Sovietmečiu čia veikė karinis poligonas, vėliau teritorija perduota Vilniaus universitetui. Dabar tai vieta, kur geografijos, geologijos ir gamtos mokslų studentai atlieka lauko praktikas – mokosi matuoti reljefą, aprašinėti dirvožemio pjūvius, atpažinti augalus.

Tai, kad kontrabandinis balionas nusileido būtent čia, nėra atsitiktinumas. Varėnos rajonas yra vienas iš tų Lietuvos regionų, per kuriuos driekiasi kontrabandinių balionų kelias. Tiesi linija nuo Baltarusijos sienos iki Puvočių – apie 50–60 kilometrų. Esant palankiam vėjui, balionas tokį atstumą įveikia per kelias valandas.

Kontrabanda iš oro: kodėl balionai tokie populiarūs?

Skirtingai nuo tradicinės kontrabandos per sieną – slėpimo automobiliuose, nešimo per raistus – meteorologiniai balionai turi kelis privalumus nusikaltėliams. Jie yra pigūs (vienas balionas su GPS įranga kainuoja kelias dešimtis eurų), juos sunku sekti realiu laiku, o svarbiausia – nėra žmogiškojo kontakto su siena. Nėra kurjerių, kuriuos būtų galima sulaikyti. Tik balionas, vėjas ir parašiutas.

VSAT per pastaruosius metus investavo į radarų sistemas, galinčias aptikti mažus oro objektus, tačiau praktika rodo, kad visiškai uždaryti oro erdvės tokiems objektams neįmanoma. Balionai yra per maži, per lėti ir per daug jų, kad kiekvieną būtų galima perimti.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, vienos kontrabandinės cigarečių siuntos vertė gali siekti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Esant tokiems skaičiams, kelių dešimčių eurų baliono kaina atsiperka net jei tik kas antras pasiekia tikslą.

Kaip keitėsi kontrabandos metodai per dešimtmetį

Dar prieš dešimt metų pagrindinė kontrabandos rūšis Lietuvos–Baltarusijos pasienyje buvo fizinis sienos kirtimas. Žmonės nešė krovinius per miškus, slėpė automobiliuose, naudojo slėptuves. Sienos apsaugos stiprinimas – tiek fizinės infrastruktūros, tiek stebėjimo sistemų – privertė kontrabandininkus ieškoti naujų būdų.

Pirmiausia atsirado dronai. Maži, greiti, galintys nuskristi kelis kilometrus su poros kilogramų kroviniu. Tačiau dronai turi ribotą atstumą, juos lengviau aptikti, o akumuliatoriai greitai išsenka.

Tada – balionai. Jie atskrenda iš dešimčių kilometrų, neskleidžia šiluminio pėdsako, neskleidžia garso. Jų maršrutai priklauso nuo vėjo, todėl jie nusileidžia nenuspėjamose vietose – ūkininko lauke, miško proskynoje, o dabar ir studentų lauko praktikos teritorijoje.

Studentų reakcija – gyvenimo pamoka

VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytojai greičiausiai nesitikėjo, kad šių metų lauko praktika taps tokia įsimintina. Studentai, kurių užduotis buvo matuoti upės vagą ir aprašinėti augalų rūšis, gavo praktinę pamoką apie tai, kaip globalios kontrabandos tinklai pasiekia net nuošaliausius Lietuvos kampelius.

„Išėjome įprastai – su matavimo juostomis, fotoaparatais, bloknotais. O grįžome su policijos protokolu", – anonimiškai pasakojo viena studentė.

Policija padėkojo studentams už budrumą ir teisingus veiksmus. Radę įtartiną objektą, jie jo nelietė, nebandė atidaryti, o iš karto susisiekė su pareigūnais. Tai tapo ne tik vertinga patirtimi būsimiems mokslininkams, bet ir pavyzdžiu kitiems gyventojams, ką daryti panašioje situacijoje.

Ką daryti radus įtartiną objektą?

Policija primena – radus įtartiną objektą, panašų į balioną su kroviniu ar siuntiniu, būtina nedelsiant skambinti 112. Neliesti, nejudinti, nebandyti atidaryti. Užfiksuoti vietą (jei įmanoma – nufotografuoti iš saugaus atstumo) ir laukti pareigūnų.

Incidentas Puvočiuose – dar vienas priminimas, kad kontrabanda keičia formas. Nuo nelegalių kelių per raistus iki aukštųjų technologijų balionų, skraidančių virš galvų. Ir kuo toliau, tuo dažniau su jais susiduria ne tik pasieniečiai, bet ir paprasti žmonės – ūkininkai, grybautojai, o dabar – ir geografijos studentai.