Birželio 14 dieną Alytaus sporto centro U-16 vaikinų komanda finale ne tik sužaidė gerą mačą, bet ir grįžo su sidabru. Kartais tokia vieta lentelėje pasako daugiau nei bet koks kalbėjimas apie „perspektyvą“: ši komanda jau nebe mokosi tik nepasimesti, ji pradeda rimtai varžytis dėl rezultatų.
Brandesnis žaidimas nei amžius
Turnyro metu alytiškiai demonstravo discipliną gynyboje ir kūrybiškumą puolime, o į lemiamas kovas pateko įveikę grupės etapo iššūkius. Tai svarbu ne vien dėl medalio. Jaunimo futbole dažnai laimi ne tie, kurie viską daro gražiausiai vieną dieną, o tie, kurie išlaiko galvą ir ritmą visame turnyre. Būtent tokią brandą, sprendžiant iš finalinio etapo aprašymo, Alytaus komanda ir parodė.
Treneriai Giedrius Pranckus ir Linas Savastas po finalo pabrėžė auklėtinių progresą, atsidavimą ir augančią komandos dvasią. Tokie žodžiai nėra tuščias pagyrimas: jauniems žaidėjams jie dažnai reiškia daugiau nei patys medaliai, nes parodo, kad darbas treniruotėse matomas ir vertinamas. Birželio 14-osios sidabras tampa ne galutine stotele, o atspirties tašku kitam sezonui.
Ką šis sidabras reiškia Alytui
Alytaus sporto centrui šis rezultatas svarbus ir todėl, kad jaunimo sportas mieste gyvena tik tada, kai atsiranda aiškus kelias iš treniruočių į rimtas varžybas. Finalinis etapas parodė, kad toks kelias yra. Komanda sezoną baigia pakilia nuotaika, o sukaupta patirtis gali tapti tuo pagrindu, nuo kurio vėliau gimsta ir stipresnės jaunimo rinktinės, ir labiau užsispyrę žaidėjai.
Birželio 14-osios finalas Alytui palieka paprastą žinutę: šie vaikinai jau moka kovoti iki galo, o sidabras dažnai būna tik pirmas rimtas ženklas, kad aukštesnės vietos nėra svajonė, o darbo klausimas.