Kai tėvai galvoja apie pavojus, tykančius jų vaiko, dažniausiai įsivaizduoja tamsų nepažįstamąjį prie mokyklos. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad didžiausia rizika šiandien gali ateiti ne iš šalies, o iš žmogaus, kuris vaikui atrodo kaip draugas. Būtent tam tarnyba parengė septynių filmukų ciklą, skirtą vaikų verbavimo prevencijai, ir jame pavojus atskleidžiamas per psichologinę prizmę.
Filmuose aiškinamasi, kokie vaiko emociniai ir socialiniai poreikiai gali būti išnaudojami, kaip kuriamas pasitikėjimas ir kodėl vaikas kartais pats nesupranta, kad tapo manipuliacijos dalimi. Visus filmukus galima nemokamai žiūrėti Vaiko teisių TV platformoje.
Verbavimas nėra auklėjimo klaida
Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad verbavimo rizika neturi nieko bendra su vaiko charakteriu ar tuo, kaip jis auginamas šeimoje. Verbuotojai pasinaudoja visiškai natūraliais paauglystės poreikiais – noru priklausyti, būti pripažintam, turėti savo pinigų ar jaustis savarankiškam.
„Kalbėdami apie vaikų verbavimą, turime klausti, kaip galime padėti vaikui atpažinti situacijas, kuriose jo pasitikėjimu ar natūraliu noru būti priimtam gali būti pasinaudota. Vaikui nereikia užaugti bijančiam žmonių. Jam reikia žinoti, kad gali sustoti, suabejoti, pasitarti“, – sako ji.
Kodėl vaikai tampa taikiniu
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas įspėja, kad Rusijos tarnybos ir su jomis susiję tarpininkai vis aktyviau ieško žmonių, kuriuos galėtų panaudoti prieš Lietuvą ir kitas Vakarų valstybes, o tarp taikinių atsiduria ir vaikai bei paaugliai.
„Vaikus bandoma paveikti dėmesiu, tariamu pasitikėjimu, pinigais, o vėliau – baime, gėda, šantažu ir grasinimais“, – pažymi jis. Todėl, anot Vitkausko, labai svarbu, kad vaikai laiku suprastų, jog jais bandoma pasinaudoti, ir žinotų, kaip tokiose situacijose elgtis.
Septynių filmukų serijoje savo įžvalgomis dalijasi ne tik vaiko teisių gynėjai, bet ir Lietuvos policijos, Paramos vaikams centro, „Vaikų linijos“, Valstybės saugumo departamento bei Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto ekspertai. Jie atsako į klausimus, kodėl vaikai tampa verbuotojų taikiniu, kaip sumažinti riziką, kokį apsauginį vaidmenį gali atlikti prasminga veikla ir saugi aplinka, taip pat kodėl vaikai užmezga kontaktą su nepažįstamaisiais ir kartais nutyli apie patiriamą manipuliaciją.
Ką daryti tėvams
Vaiko teisių gynėjai primena, kad įtarus galimą verbavimą pirmiausia reikėtų vaiką išklausyti, padėkoti už pasitikėjimą ir vengti kaltinimų. Svarbu išsaugoti su situacija susijusią informaciją ir kreiptis pagalbos.
Kilus realiai grėsmei reikėtų skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Dėl galimo verbavimo į priešišką veiklą galima pranešti Valstybės saugumo departamentui telefonu +370 700 70 007 arba el. paštu [email protected]. Specialistai pabrėžia, kad pagalba vaikui gali būti reikalinga ir pavojui jau praėjus.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar verbavimo rizika priklauso nuo vaiko auklėjimo?
- Ne. Tarnybos direktorė pabrėžia, kad verbavimas nėra vaiko charakterio ar auklėjimo šeimoje klausimas, o verbuotojai išnaudoja natūralius paauglystės poreikius.
- Kur galima žiūrėti filmukus?
- Visus septynis filmukus galima nemokamai žiūrėti Vaiko teisių TV platformoje.
- Kur kreiptis įtarus verbavimą?
- Kilus realiai grėsmei skambinkite 112, o dėl galimo verbavimo į priešišką veiklą praneškite Valstybės saugumo departamentui telefonu +370 700 70 007 arba el. paštu [email protected].