Gegužės 31-osios rytas Kaune prasidėjo skubiu policijos pranešimu: mieste dingo mažametis vaikas. Per kelias valandas ši žinia pasklido socialiniuose tinkluose, o pareigūnai pradėjo intensyvią paiešką. Gyventojai dalijosi įrašais, tikrindami kiekvieną kiemą, parko kampelį ir laiptinę – situacija atrodė grėsmingai, kol sekmadienį po vidurdienio paaiškėjo tai, ko niekas nesitikėjo: vaikas visą paieškos laiką buvo pas savo motiną.
Policijos pranešimas, sukėlęs nerimą visame mieste
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris apie dingusį mažametį pranešė ankstyvą gegužės 31-osios rytą. Pranešime buvo prašoma visuomenės pagalbos – nurodyti vaiko požymiai, drabužiai, paskutinė žinoma buvimo vieta. Tokio pobūdžio pranešimai Lietuvoje nėra kasdienybė, todėl kiekvienas jų sulaukia išskirtinio dėmesio – ypač kai kalbama apie mažametį, kuris negali savimi pasirūpinti.
Policijos duomenimis, paieška vyko keliuose Kauno mikrorajonuose. Pareigūnai tikrino vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, apklausė galimus liudininkus, bendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Standartinė procedūra dingusio vaiko atveju yra griežtai reglamentuota – kiekviena valanda yra kritinė, todėl į paiešką įtraukiamos maksimalios pajėgos per pirmąsias valandas.
Netikėta atomazga – motinos namuose
Sekmadienį, apie 12 valandą, Kauno policija paskelbė antrąjį pranešimą – šį kartą gerokai ramesnį. Paaiškėjo, kad ieškomas mažametis apie 10.52 valandą buvo pristatytas į Vaikų gerovės centrą Kaune. Vaiką į centrą atvedė jo motina – pas kurią, kaip vėliau patvirtino pareigūnai, jis ir buvo visą paieškos laikotarpį.
„Šiandien, gegužės 31 d. apie 10.52 val. ieškomas mažametis pristatytas į Vaikų gerovės centrą Kaune. Vaiką atvedė jo motina, pas kurią jis buvo paieškos laikotarpiu“, – informavo policijos atstovė.
Šis pareiškimas sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Kaip taip galėjo atsitikti, kad vaikas buvo ieškomas viso miesto mastu, o visą laiką buvo tiesiog pas mamą? Kas paskelbė paiešką ir kodėl motina apie tai nepranešė? Kol kas oficialių paaiškinimų šiais klausimais nėra, tačiau situacija rodo, kad šeimos aplinkybės buvo sudėtingesnės, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ką tai reiškia platesniame kontekste
Vaikų dingimo atvejai Lietuvoje nėra itin dažni, tačiau kiekvienas jų atskleidžia sisteminius iššūkius. Pirma – komunikacijos tarp šeimos narių problema. Jei vienas iš tėvų praneša apie dingusį vaiką, o kitas tėvas tuo metu su juo yra, tai signalizuoja apie šeimos vidaus konfliktą, kuris išplito į viešąją erdvę.
Antra – policijos resursų panaudojimas. Intensyvi paieška, tikrinant kiemus, apklausiant liudininkus ir peržiūrint kamerų įrašus, reikalauja nemažai laiko ir žmogiškųjų išteklių. Kai paaiškėja, kad realios grėsmės vaikui nebuvo, kyla klausimas, ar sistema pakankamai greitai gali atskirti tikrą pavojų nuo šeimos konfliktų, kurie neturėtų būti sprendžiami policijos pajėgomis.
Trečia – Vaiko teisių apsaugos vaidmuo. Tai, kad vaikas buvo pristatytas būtent į Vaikų gerovės centrą, o ne tiesiog grąžintas į šeimą, rodo, kad situacija peržengė įprastinio šeimos ginčo ribas. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus atliekamas vertinimas, ar vaikui buvo užtikrintos tinkamos sąlygos.
Panašios istorijos Lietuvoje
Tai ne pirmas atvejis, kai vaiko paieška baigiasi radus jį pas kitą iš tėvų. Panašių atvejų fiksuota ir kituose Lietuvos miestuose – kai vienas iš tėvų, neturėdamas teisinių instrumentų, pasiima vaiką ir nepraneša antrajam. Tokios situacijos dažnai kyla skyrybų metu ar po jų, kai globos klausimai dar nėra galutinai išspręsti teisme.
Teisininkai primena, kad tokiais atvejais tėvai rizikuoja ne tik savo teisėmis į vaiko globą, bet ir gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Kita vertus, kiekvienas atvejis yra individualus – svarbu suprasti, ar vaikas iš tiesų buvo paimtas neteisėtai, ar tai buvo įprastinis laiko leidimas su vienu iš tėvų, o paiešką paskelbė antrasis, neturėdamas informacijos.
Policija kol kas neatskleidė, ar dėl šio atvejo bus pradėtas koks nors teisinis procesas. Tyrimo aplinkybės tebesiaiškinamos, o pareigūnai ragina visuomenę prieš pradedant platinti pranešimus apie dingusius asmenis visuomet pirmiausia susisiekti su artimaisiais – kartais atsakymas yra arčiau, nei atrodo.
Šeimos konfliktai ir teisėsaugos resursai – kas turėtų keistis
Specialistai jau seniai atkreipia dėmesį į tai, kad šeimos ginčai užima neproporcingai didelę policijos darbo laiko dalį. Skaičiuojama, kad kas ketvirtas iškvietimas į buitinį konfliktą yra susijęs su skyrybomis ar globos klausimais. Nors tikslūs šio konkretaus atvejo duomenys neskelbiami, tendencija išlieka aiški – pareigūnai vis dažniau tampa šeimos tarpininkais, nors jų pagrindinė funkcija yra užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.
Vienas iš sprendimų, kurį siūlo socialiniai darbuotojai, yra mediacijos paslaugų plėtra – kai besiskiriantys ar konfliktuojantys tėvai gali spręsti ginčus be policijos įsikišimo. Taip būtų taupomi ne tik biudžeto pinigai, bet ir mažinama emocinė žala vaikams, kurie dažnai tampa pagrindiniais tokių konfliktų liudininkais.
Dažnai užduodami klausimai
- Kodėl policija paskelbė visuotinę paiešką, jei vaikas buvo pas motiną?
- Pirminis pranešimas apie dingusį vaiką greičiausiai buvo gautas iš kito iš tėvų arba kito asmens, kuris nežinojo, kad vaikas yra pas motiną. Policija privalo reaguoti į kiekvieną tokį pranešimą nedelsdama, nepriklausomai nuo aplinkybių.
- Ar motinai gresia kokia nors atsakomybė?
- Kol kas policija nepaskelbė, ar pradėtas koks nors teisinis procesas. Jei paaiškėtų, kad motina turėjo teisę būti su vaiku ir neprivalėjo apie tai pranešti, atsakomybė greičiausiai negrėstų. Tačiau jei būtų nustatyta, kad ji pažeidė teismo nustatytą globos tvarką, galima administracinė atsakomybė.
- Kaip tokiais atvejais apsaugomi vaikai?
- Vaiką pristačius į Vaikų gerovės centrą, specialistai vertina jo fizinę ir emocinę būklę, gyvenimo sąlygas ir šeimos aplinkybes. Prireikus laikinai apgyvendinama saugioje aplinkoje, kol išaiškinamos visos aplinkybės.