Alytaus sporto centro arenoje birželio 11-osios vakarą atsitiko tai, ko sporto salėse pasitaiko nedažnai – po paskutinio pratimo, kai plojimai nutilo, scenos centre susirinko visos gimnastės. Nuo mažiausių iki vyriausių, jau dalyvavusių Lietuvos čempionatuose. Ir paleido muziką – ne varžybų garso takelį, o dainą, kurią šoko visos kartu.
Taip atrodė Alytaus miesto draugiškų aerobinės gimnastikos varžybų finalas. Šventė, kurios metu trenerė Loreta Sabeckienė subūrė savo auklėtines vienam bendram šokiui – judesiui, kuris neturėjo taškų skalės, tik prasmę.
Sezonas, prasidėjęs rudenį ir pasibaigęs plojimais
Aerobinė gimnastika – tai sporto šaka, kurioje susijungia akrobatika, choreografija ir ištvermė. Sportininkės atlieka sudėtingus pratimus pagal muziką, demonstruodamos jėgą, lankstumą ir artistiškumą. Tempas čia toks, kad po dviejų minučių pratimo sportininkės pulsas dažnai siekia 180 dūžių per minutę – o tai jau panašu į bėgikų maratono finišą.
Alytuje ši sporto šaka auga jau ne pirmus metus, o Loreta Sabeckienė yra viena iš tų trenerių, kurių vardą Dzūkijos sporto pasaulyje žino kone kiekvienas. Jos auklėtinės per pastaruosius penkerius metus ne kartą lipo ant prizininkų pakylos tiek Lietuvos čempionatuose, tiek tarptautinėse varžybose.
Varžybų metu gimnastės atliko vieneto, trejeto, penketo ir kitų rungčių pratimus. Tai tie patys pratimai, su kuriais jos visą sezoną dalyvavo Lietuvos čempionatuose ir kituose nacionaliniuose renginiuose. Skirtumas tik tas – čia nebuvo oficialių teisėjų protokolų, tik palaikymo šūksniai ir artimųjų plojimai.
O artimųjų arenoje buvo gausu. Tėvai, seneliai, broliai, seserys, draugai – tribūnos buvo pilnos. Vienas tėvas, stebėjęs savo dukros pasirodymą, po renginio sakė: „Kai matai, kiek darbo įdėta per metus, tos kelios minutės ant kilimo atrodo kaip mažas stebuklas. Ir visai nesvarbu, kokia vieta – svarbu, kad ji šypsosi."
Ką reiškia treniruotis aerobinę gimnastiką Alytuje
Treniruočių grafikas čia griežtas. Sezono metu merginos treniruojasi po penkis–šešis kartus per savaitę, dažnai po dvi–tris valandas. Į tą laiką telpa ne tik pratimų kartojimas, bet ir choreografijos kūrimas, bendro fizinio pasirengimo lavinimas, tempimo pratimai.
Alytaus sporto centras, kurio vardu gimnastės varžosi, suteikia bazę – salę, įrangą, kilimus. Bet svarbiausias resursas, kaip ir daugelyje mažesnių miestų, yra treneris. Loreta Sabeckienė čia ne tik treniruoja – ji pati kuria pasirodymų choreografiją, parenka muziką, derina kostiumus, organizuoja išvykas į varžybas.
Draugiška konkurencija – ne oksimoronas
Varžybų formatas buvo neįprastas tuo, kad jis leido sportininkėms varžytis be įprasto spaudimo. Lietuvos čempionatuose kiekvienas taškas lemia, ar pateksi į finalą, ar liksi už brūkšnio. Čia gi – svarbiausia buvo parodyti, ko išmokai per metus, ir pasidžiaugti tuo, ką padarei.
Aerobinėje gimnastikoje merginos treniruojasi kartu po kelias valandas per dieną. Jos yra daugiau nei komandos draugės – tai artimiausios bičiulės, kurios kartu išgyvena ir nesėkmes, ir pergales. Būtent tokio tipo varžybos, kur rezultatas nėra svarbiausias, padeda išlaikyti tą ryšį, kuris profesionaliajame sporte kartais pradingsta.
Aerobinė gimnastika Lietuvoje: ne tik didmiesčių sportas
Lietuvos aerobinės gimnastikos federacija oficialiai veikia nuo 2000-ųjų, tačiau pastaraisiais metais ši sporto šaka pastebimai auga ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir regionuose. Alytus šioje terpėje užima tvirtą poziciją – miesto sportininkės reguliariai patenka į nacionalinės rinktinės kandidatų sąrašus.
Pernai vykusiame Lietuvos aerobinės gimnastikos čempionate Alytaus komanda grįžo su keliais medaliais individualiose ir grupinėse rungtyse. Tai nėra atsitiktinumas – tai sistemingo darbo rezultatas.
Ypač džiugina tai, kad į šią sporto šaką ateina vis jaunesnės mergaitės. Pirmos klasės mokinės, kurios tik prieš porą metų išmoko špagatą, šiandien jau atlieka sudėtingus šuolių derinius. O jų mamos ir tėčiai, kurie iš pradžių atvedė dukras „tiesiog pabandyti", dabar sėdi tribūnose su chronometrais ir filmuoja kiekvieną pratimą.
Kas laukia vasarą?
Vasarą planuojamos dvi aerobinės gimnastikos stovyklos, kuriose dalyvaus didžioji dalis sportininkių. Stovyklos – svarbi sezono dalis, nes būtent jose gimnastės mokosi naujų elementų, kurie vėliau bus įtraukti į varžybines programas. Tai ir fizinio pasirengimo, ir komandos formavimo laikas. Dažnai būtent stovyklose gimsta naujos choreografijos, kurias rudenį pamatysime varžybų kilimuose.
Po stovyklų – pelnytas poilsis. Vasaros atostogos, laisvalaikis, pasiruošimas naujam mokslo metų ir sporto sezono startui. Kai kurioms gimnastėms tai bus paskutinė vasara prieš pereinant į vyresnių amžiaus grupių kategoriją, kuriose reikalavimai dar aukštesni. O rudenį – vėl treniruotės, vėl ruošimasis varžyboms, vėl tos pačios salės, tie patys kilimai, ta pati muzika. Tik gal kiek aukštesni šuoliai ir dar tikslesni judesiai.
Alytaus aerobinė gimnastika šiuo metu išgyvena pakilimą. Tai ne tik sporto šaka – tai bendruomenė, kuri auga ir traukia vis daugiau jaunų žmonių. O kai po paskutinių varžybų visos gimnastės šoka bendrą šokį, tampa aišku, kad čia vyksta kažkas daugiau nei vien tik sporto rezultatų siekimas. Tai vieta, kur merginos mokosi ne tik šokinėti – bet ir būti kartu.
Dažnai užduodami klausimai
- Nuo kokio amžiaus vaikai gali pradėti lankyti aerobinę gimnastiką Alytuje?
- Į treniruotes priimamos mergaitės nuo 5–6 metų amžiaus. Pradinėse grupėse daugiausia dėmesio skiriama bendram fiziniam pasirengimui, lankstumo lavinimui ir pagrindinių gimnastikos elementų mokymuisi.
- Kuo aerobinė gimnastika skiriasi nuo meninės gimnastikos?
- Aerobinėje gimnastikoje pratimai atliekami pagal greitą muziką, akcentuojant jėgos elementus, šuolius, atsispaudimus ir lankstumo pratimus. Meninėje gimnastikoje naudojami įrankiai – lankai, kamuoliai, kaspinai – ir didesnis dėmesys skiriamas baleto elementams bei plastikai.
- Ar vyksta varžybos vasaros metu?
- Pagrindinis varžybų sezonas trunka nuo rudens iki pavasario pabaigos. Vasarą dažniausiai vyksta tik stovyklos ir pasiruošimas naujam sezonui, todėl oficialių varžybų šiuo laikotarpiu nebūna.