Kai Lietuvos užsienio reikalų ministras pirmadienį sėda prie derybų stalo Liuksemburge, jis atstovauja ne tik 2,8 milijono gyventojų turinčiai valstybei. Jis atstovauja šaliai, kuri nuo 2022-ųjų vasario tapo viena garsiausių Ukrainos rėmėjų pagal pagalbos dydį, skaičiuojant nuo BVP. Ir būtent šiame kontekste Kęstučio Budrio dalyvavimas ES Užsienio reikalų taryboje tampa ne eiliniu diplomatiniu renginiu, o akimirka, kai maža šalis gali spausti didžiąsias dėl sprendimų, kurie keičia saugumo žemėlapį.
Apie ką kalbės ministrai
ES Užsienio reikalų taryba Liuksemburge — tai ne vienas susitikimas, o ištisa diplomatinių derybų diena. Pirmiausia ministrai aptars paramą Ukrainai. Kalbama ne tik apie finansinę ir karinę pagalbą, bet ir apie spaudimo Rusijai didinimo priemones — įskaitant naujas sankcijas. Lietuvos pozicija čia nuosekli: kuo griežtesnės sankcijos, kuo greitesnis jų priėmimas.
Antrasis darbotvarkės blokas — Artimieji Rytai. Ministrai diskutuos apie karą Irane, Hormuzo sąsiaurio blokadą ir šių įvykių padarinius visam regionui. Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių naftos transportavimo taškų pasaulyje — per jį keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos. Jo blokada reiškia ne tik karinę įtampą, bet ir ekonominius padarinius, kurie pasieks ir Europą per energijos kainas.
Trečiasis klausimas — ES ir Kinijos santykiai. Dėmesys čia skiriamas Kinijos keliamoms saugumo grėsmėms. Tai tema, kuri pastaraisiais metais tapo vis aktualesnė ne tik Vašingtone, bet ir Briuselyje. Kinijos karinis modernizavimas, technologijų eksportas į autoritarinius režimus ir ekonominis spaudimas mažesnėms šalims — visa tai patenka į ministrų diskusijų lauką.
Lietuvos balsas prie stalo
Kęstutis Budrys užsienio reikalų ministro pareigas eina nuo 2024 metų gruodžio, kai pakeitė Gabrielių Landsbergį. Per šį laikotarpį jis jau spėjo dalyvauti keliuose aukšto lygio ES susitikimuose, o jo retorika išlieka aiški: Lietuva yra tarp tų šalių, kurios ne tik kalba apie saugumą, bet ir investuoja į jį. Gynybos biudžetas, parama Ukrainai, sankcijų laikymasis — tai sritys, kuriose Lietuva gali kalbėti iš patirties, o ne iš teorijos.
Taryboje Budrys turės progą ne tik išsakyti Lietuvos poziciją, bet ir dalyvauti neformalioje diskusijoje su Armėnijos užsienio reikalų ministru Araratu Mirzojanu. Šis susitikimas įvyks prieš oficialią tarybos dalį ir yra svarbus Pietų Kaukazo kontekste — regione, kuriame Rusijos įtaka vis dar stipri, o ES bando plėsti savo partnerystes. Armėnija pastaraisiais metais vis labiau žvalgosi į Vakarus, ir toks neformalus dialogas yra dalis šio proceso.
Derybos dėl narystės: Ukraina ir Moldova
Galbūt reikšmingiausia dienos dalis — tarpvyriausybinės konferencijos su Ukraina ir Moldova. Jose bus atidarytos pirmosios derybinių skyrių grupės derantis dėl narystės Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad po ilgų politinių pareiškimų prasideda konkretus, techninis derybų procesas.
Ukrainai ir Moldovai tai yra istorinis žingsnis. Abi šalys kandidatės statusą gavo dar 2022 metais, tačiau tik dabar pereinama prie realių derybų skyrių — teisės, ekonomikos, žemės ūkio, transporto ir kitų sričių, kuriose reikės suderinti nacionalinius įstatymus su ES acquis. Lietuva, pati perėjusi šį kelią prieš du dešimtmečius, gerai supranta, ką reiškia atidaryti pirmuosius skyrius. Tai ne tik techninis, bet ir psichologinis lūžis — nuo šiol narystė tampa ne politiniu pažadu, o konkrečiu derybų procesu su terminais ir reikalavimais.
Kodėl Liuksemburgas, o ne Briuselis
ES Užsienio reikalų taryba tradiciškai renkasi Liuksemburge, o ne Briuselyje. Tai nėra atsitiktinumas — Liuksemburgas yra viena iš trijų ES institucijų būstinių, čia įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir dalis Europos Komisijos padalinių. Užsienio reikalų tarybos posėdžiai Liuksemburge vyksta nuo pat ES įkūrimo laikų — tai tradicija, kuri išliko net po to, kai didžioji dalis institucijų persikėlė į Briuselį. Balandžio, birželio ir spalio mėnesiais ministrai renkasi būtent čia.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvos dalyvavimas tokiuose susitikimuose nėra vien reprezentacija. Kiekviena Užsienio reikalų taryba yra vieta, kur formuojama bendra ES užsienio politika — nuo sankcijų paketų iki paramos trečiosioms šalims. Mažos šalys, tokios kaip Lietuva, čia turi ne mažiau balsų nei didžiosios: kiekviena valstybė narė turi vieną ministrą prie stalo.
Budrio dalyvavimas taip pat siunčia signalą, kad Lietuva išlieka aktyvi net ir tais klausimais, kurie tiesiogiai nepaliečia jos sienų — Artimieji Rytai, Kinijos saugumo grėsmės, Armėnijos partnerystė. Tai rodo brandžią užsienio politiką, kuri žiūri toliau nei kaimynystė. Alytaus skaitytojui tai gali atrodyti tolima, tačiau kiekvienas sprendimas dėl sankcijų ar paramos Ukrainai galiausiai atsiliepia ir čia — per saugumo jausmą, per ekonomiką, per karių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje, kasdienybę.
Dažnai užduodami klausimai
- Kas yra ES Užsienio reikalų taryba?
- Tai Europos Sąjungos Tarybos sudėtis, kurioje posėdžiauja visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai. Taryba sprendžia bendrą ES užsienio politiką — sankcijas, paramą trečiosioms šalims, derybas dėl plėtros.
- Kodėl Ukrainai ir Moldovai atidaromi pirmieji derybų skyriai tik dabar?
- Abi šalys kandidatės statusą gavo 2022 metais, tačiau prieš pradedant derybas reikėjo įvykdyti tam tikras reformas ir gauti Europos Komisijos rekomendaciją. Derybų skyrių atidarymas reiškia, kad šis parengiamasis etapas baigtas.
- Kuo Lietuvos pozicija išsiskiria ES Užsienio reikalų taryboje?
- Lietuva nuosekliai pasisako už griežčiausias sankcijas Rusijai, didžiausią įmanomą paramą Ukrainai ir greitą ES plėtrą. Ši pozicija grindžiama tiek istorine patirtimi, tiek dabartine saugumo situacija regione.