Kokia jūsų teatro temperatūra? Šį klausimą nuo rugsėjo 11-osios užduoda Alytaus miesto teatras, atidaręs 37-ąjį sezoną, kuriam davė pavadinimą „Temperatūra“. Pirmieji ją pasimatavo ne žiūrovai, o įvairių sričių žinomi žmonės, kuriuos aktoriai pakvietė į 37 minučių teatrinį orientacinį žaidimą „Šilta-šalta“.
Šešios vietos, susijusios su teatro istorija
Žaidime dalyvavo bėgikė, olimpietė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė, Alytaus miesto savivaldybės mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė, „Pokyčių ambasados“ įkūrėja Klementina Gruzdienė, teatro strateginio rėmėjo „Vita Baltic International“ vadovas Karolis Valukonis, Žaliojo choro atlikėjas Gustas Nikulinas ir žaidimo rėmėjo fantazijos.lt boružėlė.
Po užuominomis slėpėsi šešios vietos Alytuje, susijusios su miesto teatru ir jo istorija. Tai net keletą metų teatro namais buvę Šaulių namai, aikštele šokio spektaklio „Šokiai mėnesienoje“ premjerai tapęs istorinis restoranas „Nemunas“, Žalioji amatų mokykla, Angelų sargų bažnyčia, rašytojo Jurgio Kunčino biblioteka ir oficialioji teatro „mama“ Alytaus miesto savivaldybė. Dalyviai finišavo pačiame teatre, kurį organizatoriai vadina karščiausiu tašku mieste.
Kiekviename taške dalyviai rinko temperatūros laipsnius – akcijos rėmėjo „Volfas Engelman“ giros skardines. Tikslas buvo per 37 minutes surinkti 37 laipsnius. Greičiausiai tai padarė ir teatro strateginio rėmėjo įsteigtą prizą laimėjo fantazijos.lt boružėlė.
Kodėl būtent 37 laipsniai
37 laipsniai – tai riba, ties kuria baigiasi komforto zona. Kūno temperatūrai pasiekus šią žymą, žmogus pradeda jaustis lyg nesavas. Termometre ši riba pažymėta ryškiai raudona linija, kurią peržengti intuityviai pavojinga.
Ar teatras ir žmogaus emocinė temperatūra yra susiję? Ar spektaklis turi priversti publiką išeiti iš komforto zonos, ar kaip tik sukurti saugią aplinką? Ar aktoriaus temperatūra ribinėse scenose gali būti artima karštinei? Į šiuos klausimus teatras kartu su žiūrovais bandys atsakyti visą sezoną.
Pirmoji premjera – „Ragana ir lietus“
Jurgos Ivanauskaitės romanas „Ragana ir lietus“, dienos šviesą išvydęs nepriklausomybės pradžioje, buvo uždraustas vos tik išleidus ir iš karto tapo naujos laisvės simboliu. Šiandien jis ateina į Alytaus miesto teatro sceną – jau nebe toks šokiruojantis, tačiau ne ką mažiau atviras ir jautrus.
Spektaklį stato Milda Mičiulytė, vieno mėgstamiausių ir lankomiausių spektaklių teatre „Baltaragio malūnas“ režisierė. Premjera – spalio 2 ir 3 dienomis.
„Kuriant spektaklius mane pirmiausia patraukia gera literatūra. Taip atsitiko ir su Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietumi“. Ji rašo labai vizualiai, jos tekstuose svarbūs ne tik įvykiai, bet ir atmosfera, sapniški vaizdai, simboliai“, – pasakoja režisierė M. Mičiulytė.
Dar trys premjeros iki vasaros
Prieš Kalėdas, gruodžio 12-ąją, teatras pristatys premjerą mažiesiems žiūrovams – spektaklį „Karalius Motiejukas Pirmasis“ pagal žymaus lenkų rašytojo, gydytojo ir pedagogo romaną, kurį režisuoja Arvydas Lebeliūnas.
Balandį teatro mylėtojų lauks spektaklis „154 Šekspyro melai“, sukurtas atsispiriant nuo Šekspyro sonetų ir kūrybinių dirbtuvių su Alytaus moksleiviais. Režisierius Jonas Tertelis kartu su aktoriais ir moksleiviais užsidarys teatrinėje laboratorijoje.
Sezoną užbaigs rumunų režisierės Catinca Drăgănescu spektaklis „Antigonė“ pagal antikinę Sofoklio pjesę. Premjera – birželį.
Taigi 37-ajame sezone žiūrovų laukia keturios premjeros, kurios savo teatrine temperatūra koreguos kiekvieno emocinę temperatūrą. Kartais į teatrą ateisime karščiuodami, o po dešimties minučių sėdėsime nurimę. Kartais ateisime abejingai šalti, bet pakaks keleto paveikių scenų, kad temperatūra pakiltų. Iki susitikimo scenoje.