Liepos 6-ąją Dauguose viena pavardė skambės ypač dažnai: Alytaus rajonas Laimai Žemaitienei suteiks Garbės piliečio vardą. Šis sprendimas atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Už jo slypi beveik ketvirtis amžiaus tyliai kartotos savanorystės, kuri prasidėjo mokykloje, tęsėsi jaunimo veikloje ir šiandien matoma prie senolių durų.
Mokytojos kelias, kuris virto bendruomenės darbu
Alytaus rajono savivaldybės taryba įvertino ne vieną konkretų darbą, o visą laikyseną. L. Žemaitienė apie 40 metų dirbo rajone pedagoginį darbą, lietuvių kalbos mokė Jurgelionų aštuonmetėje mokykloje, Venciūnų pagrindinėje mokykloje, Simno ir Pivašiūnų gimnazijose. Dar dirbdama mokykloje ji įsitraukė į maironiečių veiklą, o 2014 metais pradėjo savanoriauti Maltos ordino pagalbos tarnyboje Lietuvoje.
Po metų ji užregistravo Pivašiūnų jaunųjų maltiečių grupę. Nuo tada savanorystė jai nebebuvo laisvalaikio priedas po pamokų. Ji tapo nuolatiniu kasdieniu ritmu, kuris jungia mokyklą, jaunimą ir vyresnius žmones.
Du kartai per savaitę prie maistą laukiančių senolių
Vienas ryškiausių Žemaitienės darbo ženklų yra maltietiška sriuba, kurią ji kartu su jaunaisiais maltiečiais du kartus per savaitę veža maždaug 40 senolių Simno ir Pivašiūnų seniūnijose. Tai skamba kaip paprasta pagalba, tačiau būtent iš tokių reguliarių apsilankymų ir susideda bendruomenės stuburas: žmogus žino, kad bus aplankytas, kad jo durys nebus pamirštos, kad pagalba ateina laiku.
Ji taip pat organizuoja piligriminius žygius jaunimui iš Alytaus į Pivašiūnus. Tokie žygiai veikia ne tik kaip kelionė pėsčiomis. Jie moko vaikščioti kartu, išbūti su kitu žmogumi, matyti savo kraštą ne pro automobilio langą, o per žmonių pasakojimus ir sustojimus pakelėje.
Vardas, kuris kalba apie rajono vertybes
L. Žemaitienė yra 20-oji Alytaus rajono garbės pilietė. Apdovanojimas jai bus įteiktas Valstybės dienos šventės Dauguose iškilmėse liepos 6-ąją. Tai svarbu ir dėl simbolikos, ir dėl labai konkretaus turinio: garbė čia skiriama ne už vieną projektą, o už ilgą buvimą šalia žmonių.
Jos darbą ne kartą įvertino ir kitos institucijos. Per kelis pastaruosius metus jai skirtos padėkos už darbą su jaunimu, pagalbą žmonėms Covid-19 metu, aktyvią maltietišką veiklą ir ilgametį pedagoginį kelią. Tokie įvertinimai dažnai skamba formalokai, bet šiuo atveju jie papildo tą pačią istoriją: žmogus, kuris moka būti naudingas mažame kasdienybės rate, ilgainiui tampa pavyzdžiu visam rajonui.
Alytaus rajonui šis sprendimas primena paprastą dalyką. Bendruomenės stiprumas nėra abstrakti sąvoka. Jį kuria žmonės, kurie savaitę po savaitės nuvažiuoja į tas pačias gatves, neša tą pačią sriubą, pamato tą patį veidą ir vis tiek randa būdą ateiti dar kartą.