Apeliaciniame Remigijaus Žemaitaičio byloje svarbiausias skaičius yra labai konkretus: prokuroras Justas Laucius prašo vietoje skirtos 5 tūkst. eurų baudos skirti 52 tūkst. 250 eurų baudą. Ginčas čia jau seniai ne vien apie politinį toną — kalbama apie tai, kaip teismas vertins pernai gruodį priimtą nuosprendį ir kiek toli gali nueiti apeliacija.
Ankstesniame posėdyje baigiamąsias kalbas jau spėjo pasakyti prokuroras ir politiko gynėjai. Prokuratūra siekia, kad būtų panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš kaltinimo pašalinti keli nusikalstamos veikos epizodai, o gynyba prašo Žemaitaitį išteisinti.
Ką ginčija prokuratūra
Bylos esmė nesikeičia nuo to laiko, kai Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį nusprendė, kad Seimo narys viešai tyčiojosi, niekino ir kurstė neapykantą žydų tautybės žmonėms, taip pat neigė Holokaustą. Teismo vertinimu, jo pasisakymai apie Izraelį ir žydus buvo žeminantys žmogaus orumą ir skatinantys neapykantą tautiniu pagrindu.
Prokuratūros skundas šią istoriją vėl grąžina į procesinį lygmenį: ar pirmos instancijos teismas viską įvertino iki galo, ar dalis epizodų buvo nepagrįstai atidėta į šalį. Čia ir atsiranda griežtesnės bausmės prašymas — ne simbolinis, o labai apčiuopiamas.
Ką sako gynyba
Žemaitaičio advokatas Vytautas Sirvydis tvirtina, kad baudžiamasis persekiojimas pernelyg apribojo saviraiškos laisvę ir pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą teisę turėti įsitikinimus ir juos reikšti. Būtent todėl gynyba nori priešingo rezultato — ne baudos didinimo, o išteisinimo.
Šioje byloje svarbi ir chronologija. Baudžiamoji byla parlamentarui iškelta dėl 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų įrašų bei viešų pasisakymų. 2024 metų balandį Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, o 2024 metų rudenį Žemaitaitis vėl buvo išrinktas į Seimą.