Konservatoriai jau šeštadienį tvirtins 12 kandidatų į merus

Šeštadienį Vilniuje susirinkę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos nariai turės ne vieną darbotvarkės klausimą, tačiau vienas iš jų — dvylikos kandidatų į merus tvirtinimas — jau dabar siunčia signalą, kad didžiausia opozicinė partija pradeda ruoštis 2027 metų savivaldos rinkimams.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2027 metų vasario–kovo mėnesiais. Iki jų liko mažiau nei metai, o partijoms tai reiškia ne tik kandidatų atranką, bet ir platesnį politinį pozicionavimą — savivaldos rinkimai Lietuvoje tradiciškai tampa ir nacionalinės politikos barometru.

Kasčiūnas: „Aptarsime politinę padėtį"

Partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS posėdžio išvakarėse sakė, kad taryba aptars politinę padėtį šalyje. „Natūralu — fotografija procesų, vykstančių šiandien Lietuvoje, naujos koalicijos formavimasis, TS-LKD siūlymai Lietuvai gynybos ir kitose srityse", — teigė jis.

TS-LKD šiuo metu yra didžiausia opozicinė partija — Seime ji turi 28 atstovus. Po 2024 metų Seimo rinkimų, kuriuose konservatoriai pralaimėjo socialdemokratams, partija atsidūrė opozicijoje, tačiau išlaikė reikšmingą frakcijos dydį. Tai leidžia ne tik kontroliuoti valdančiąją daugumą, bet ir aktyviai siūlyti alternatyvius sprendimus — būtent apie tai, pasak Kasčiūno, ir bus kalbama šeštadienio posėdyje.

Dvylika kandidatų į merus — kas jau aišku

Kasčiūnas patikslino, kad didieji miestai — Vilnius, Kaunas, Klaipėda — kandidatus kels rudenį. Tai įprasta praktika: didmiesčių kandidatams reikia ne tik partinio palaikymo, bet ir platesnio visuomeninio atpažinimo, todėl jų pristatymas dažnai atidedamas arčiau rinkimų.

Tačiau Šiauliai ir kiti rajonai kandidatus tvirtins jau šeštadienį. Tai reiškia, kad bent dalis TS-LKD kandidatų sąrašo taps vieša jau po šio savaitgalio. Savivaldos rinkimuose merų asmenybės dažnai lemia ne mažiau nei partinė priklausomybė — ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose, kur rinkėjai balsuoja už konkretų žmogų, o ne už partijos logotipą.

Demografija — nevieša diskusija prieš viešą pristatymą

Vienas iš darbotvarkės punktų, kuris kol kas liks už uždarų durų, yra demografijos problemos. Kasčiūnas sakė, kad partija yra atlikusi didelę analizę, kodėl Lietuva yra tokioje situacijoje su gimstamumu ir ką reikėtų daryti.

„Esame didelį darbą padarę su analize, kodėl mes esame su gimstamumu tokioje situacijoje ir ką reikėtų daryti, tai mes dabar daugiau apie tai bendruomenėje padiskutuosime ne viešai, o po to jau pristatymą darysime artimiausiomis savaitėmis", — nurodė L. Kasčiūnas.

Lietuvos gimstamumo rodikliai pastaruosius dešimt metų išlieka vieni žemiausių Europos Sąjungoje. 2024 metais Lietuvoje gimė maždaug 20 tūkstančių kūdikių — tai beveik perpus mažiau nei prieš trisdešimt metų. Demografija yra viena iš tų temų, kurioje partijos dažnai sutaria dėl problemos rimtumo, bet smarkiai skiriasi dėl sprendimų — nuo finansinių paskatų šeimoms iki migracijos politikos.

Opozicijos tonas — ne tik kritika

TS-LKD pozicija opozicijoje nėra vien tik valdančiųjų kritika. Partija aktyviai siūlo savo alternatyvas — ypač gynybos srityje, kuri išlieka viena iš pagrindinių konservatorių politinės tapatybės ašių. Kasčiūnas minėjo, kad taryboje bus kalbama apie TS-LKD siūlymus Lietuvai gynybos ir kitose srityse.

Gynyba pastaraisiais metais tapo ta tema, kurioje partinės linijos Lietuvoje yra mažiau ryškios — tiek valdančioji dauguma, tiek opozicija sutaria dėl būtinybės didinti gynybos finansavimą. Tačiau taktiniai sprendimai — kaip tiksliai paskirstyti lėšas, kokias pajėgumų sritis prioritetizuoti — išlieka politinių diskusijų objektu.

Kas toliau

Po šeštadienio tarybos posėdžio viešumoje atsiras bent dalis TS-LKD kandidatų į merus sąrašo — tai bus pirmas konkretus žingsnis link 2027 metų savivaldos rinkimų kampanijos. Demografijos analizės pristatymas, anot Kasčiūno, įvyks artimiausiomis savaitėmis.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje tradiciškai yra ne tik vietos valdžios, bet ir nacionalinės politikos atspindys. 2023 metų rinkimuose socialdemokratai laimėjo daugiausiai merų postų, o konservatoriai išlaikė pozicijas didmiesčiuose. 2027-ųjų rinkimai parodys, ar opozicijoje esanti TS-LKD sugebės išlaikyti ar net išplėsti savo įtaką savivaldoje — o šeštadienio tarybos posėdis yra pirmas žingsnis tame maratone.

Šiaulių atvejis — kodėl būtent dabar

Šiauliai yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau politiškai jis dažnai atsiduria savotiškoje pilkojoje zonoje tarp didmiesčių ir rajonų. 2023 metų savivaldos rinkimuose Šiaulių meru tapo Artūras Visockas, kuris kandidatavo su visuomeniniu rinkimų komitetu, o ne su partija. Tai reiškia, kad tradicinės partijos Šiauliuose neturi tokio paties dominavimo kaip, pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune.

TS-LKD sprendimas tvirtinti kandidatą į Šiaulių merus jau dabar — beveik metai iki rinkimų — rodo, kad partija šį miestą laiko vienu iš prioritetinių tikslų. Ankstyvas kandidato paskelbimas suteikia laiko tiek kandidatui įsitvirtinti viešojoje erdvėje, tiek partijai mobilizuoti rinkėjus.

Savivaldos rinkimų svoris nacionalinėje politikoje

Lietuvoje savivaldos rinkimai niekada nebuvo vien tik vietos reikalas. 2023 metų rinkimai, vykę kartu su merų rinkimais, parodė, kad savivaldybėse partijų pasirodymas dažnai atspindi ir nacionalines nuotaikas. Socialdemokratai tais metais laimėjo daugiausiai merų postų — 17 iš 60 — ir tai tapo signalu apie augantį partijos palaikymą, kuris vėliau pasitvirtino 2024 metų Seimo rinkimuose.

Konservatoriams 2023-ieji nebuvo prasti — partija išlaikė merų postus Vilniuje (Valdas Benkunskas) ir Kaune (Visvaldas Matijošaitis, nors formaliai nepriklausomas, tradiciškai siejamas su konservatorių elektoratu). Tačiau mažesniuose miestuose ir rajonuose TS-LKD pozicijos buvo silpnesnės. 2027-ųjų rinkimai bus galimybė šią situaciją pakeisti.

Gynybos darbotvarkė — nuolatinis konservatorių arkliukas

Konservatoriai tradiciškai pozicionuoja save kaip partiją, kuriai gynyba yra ne tik politinis, bet ir ideologinis prioritetas. Dar 2023 metais, būdami valdančiojoje daugumoje, jie inicijavo reikšmingą gynybos finansavimo didinimą — Lietuvos gynybos biudžetas pasiekė maždaug 2,5 procento BVP, o diskusijos dėl 3 procentų kartelės tapo nuolatine tema.

Dabar, būdami opozicijoje, konservatoriai gali kritikuoti valdančiąją daugumą dėl nepakankamo tempo ar netinkamų prioritetų gynybos srityje — ir šeštadienio tarybos posėdyje ši tema, anot Kasčiūno, bus viena iš pagrindinių. Tai taip pat yra signalas rinkėjams: partija išlieka ta politinė jėga, kuri gynybą laiko pirmuoju prioritetu, nepriklausomai nuo to, ar ji valdžioje, ar opozicijoje.