Kol Lietuvos keliuose vis dar dominuoja dyzeliniai vilkikai, Liuksemburge šią savaitę buvo padėtas parašas, kuris po kelerių metų gali pakeisti tai, ką matome „Via Baltica" magistralėje. Devynių Europos Sąjungos šalių transporto ministrai, tarp jų ir Lietuvos susisiekimo ministras Julius Taminskas, pasirašė deklaraciją dėl netaršaus sunkiojo elektrinio transporto koridorių sukūrimo.
Tai ne dar viena deklaracija, kuri nuguls stalčiuje. Už jos slypi konkretūs ruožai, konkretūs skaičiai ir pinigai, kurie jau pradėjo judėti.
Kas tiksliai pasirašyta
Birželio 12-ąją Liuksemburge vykusioje ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje dešimties šalių ministrai užtvirtino iniciatyvą sukurti nulinės emisijos krovinių vežimo koridorius. Tikslas — iki 2030 metų turėti veikiančią įkrovimo infrastruktūrą, kuri leistų sunkiasvorėms elektrinėms transporto priemonėms judėti tarptautiniais maršrutais be baimės, kad baterija išsikraus vidury kelio.
Iniciatyva apima du pagrindinius TEN-T koridorius: Šiaurės–Baltijos jūrų ir Skandinavijos–Viduržemio jūros. Lietuvai tai reiškia, kad „Via Baltica" ruožas — pagrindinė šalies transporto arterija, jungianti Lenkiją su Latvija ir Estija — patenka į prioritetinių ruožų sąrašą.
Veiksmų plane nurodyta, kad iki 2030 metų pabaigos Lietuvos TEN-T pagrindiniame kelių tinkle turės būti įrengta mažiausiai 18 įkrovimo parkų, pritaikytų sunkiasvorėms elektrinėms transporto priemonėms. Tai ne lengvųjų automobilių įkrovimo stotelės, o specializuoti parkai su didelės galios įkrovikliais, galinčiais per pertrauką papildyti vilkiko bateriją.
Pirmas žingsnis jau žengtas
„Lietuva jau žengė pirmuosius žingsnius — visai neseniai atidarytas pirmasis šalyje įkrovimo parkas, pritaikytas ir sunkiasvoriam elektriniam transportui pagrindinėje šalies automagistralėje, o pasirašyta deklaracija taps proveržiu tolesnei įkrovimo infrastruktūros plėtrai", — Susisiekimo ministerijos pranešime cituojamas ministras J. Taminskas.
Pirmasis toks parkas atidarytas prie magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Tai daugiau nei simbolinis žingsnis — tai įrodymas, kad infrastruktūra gali veikti, ir bandymų poligonas, kuriame operatoriai mato realų poreikį.
Realybė: 17 vilkikų ir 18 parkų
Skaičiai kol kas atrodo paradoksaliai. Šiuo metu Lietuvoje registruota tik 17 elektrinių vilkikų. Tai reiškia, kad vienam vilkikui planuojama daugiau nei po vieną įkrovimo parką. Tačiau logika čia atvirkštinė: infrastruktūra turi atsirasti pirma, kad vežėjai išdrįstų investuoti į elektrinius vilkikus.
Niekas nepirks vilkiko už 200–300 tūkstančių eurų, jei nežinos, ar galės jį įkrauti maršrute Vilnius–Varšuva ar Kaunas–Ryga. Tai klasikinė „vištos ir kiaušinio" problema, kurią sprendžia viešoji infrastruktūros investicija.
Pinigai jau ant stalo
Susisiekimo ministerija parengė paraišką ir gavo Europos Komisijos bei Europos investicijų banko pritarimą dėl įkrovimo infrastruktūros sunkiosioms transporto priemonėms vystymo iš Modernizavimo fondo lėšų. Tam numatyta 10 milijonų eurų.
Finansinė paskata turėtų startuoti nuo 2027 metų. Tai reiškia, kad pirmieji parkai, finansuojami šia programa, galėtų pradėti veikti 2028–2029 metais — kaip tik likus metams ar dviem iki 2030-ųjų termino.
10 milijonų eurų nėra milžiniška suma transporto infrastruktūros mastu — vienas modernus įkrovimo parkas su keliomis didelės galios stotelėmis gali kainuoti 500 tūkstančių iki milijono eurų. Tačiau tai yra startinis kapitalas, kuris parodo rinkai, kad valstybė rimtai žiūri į šią kryptį.
Ką tai reiškia Lietuvos vežėjams
Lietuva yra tranzitinė šalis. Kasdien per „Via Baltica" pravažiuoja tūkstančiai vilkikų — lietuviškų, lenkiškų, latviškų, estiškų, vokiškų. Transporto sektorius sukuria apie 13 procentų šalies BVP. Perėjimas prie elektrinių vilkikų nėra ekologinis projektas — tai ekonominis būtinumas.
ES jau nustatė, kad nuo 2030 metų naujų sunkiasvorių transporto priemonių CO2 emisijos turi būti sumažintos 45 procentais, palyginti su 2019 metais. Tai reiškia, kad dyzelinių vilkikų era baigiasi — klausimas tik kada, o ne ar.
Lietuvos vežėjams tai yra ir grėsmė, ir galimybė. Grėsmė — nes perėjimas kainuos. Galimybė — nes tie, kas pereis pirmi, turės konkurencinį pranašumą rinkoje, kurioje užsakovai vis dažniau reikalaus žaliosios logistikos.
Kas toliau
Artimiausi žingsniai: finansinės paskatos startas 2027 metais, pirmųjų parkų statyba 2028–2029 metais, 18 parkų tinklas iki 2030 metų pabaigos. Lygiagrečiai vyks derybos su kaimyninėmis šalimis dėl koridorių sujungimo — kad vilkikas, išvažiavęs iš Kauno, galėtų pasikrauti ir Lenkijoje, ir Latvijoje.
Tai nėra greita revoliucija. Tai dešimtmečio projektas, kurio pirmas etapas ką tik gavo politinį parašą ir pirmuosius pinigus. O „Via Baltica" ruožas, kuriuo šiandien riaumoja dyzeliniai varikliai, po kelerių metų gali tapti vienu pirmųjų Europos elektrinių krovinių koridorių.
Kodėl būtent sunkusis transportas
Lengvųjų elektromobilių įkrovimo stotelių Lietuvoje jau yra — „Ignitis ON" tinklas vienas apima daugiau nei šimtą taškų. Tačiau sunkiasvoris transportas yra visai kita kategorija. Vilkiko baterija gali būti 400–600 kWh talpos — dešimt kartų daugiau nei lengvojo elektromobilio. Įkrauti tokią bateriją per protingą laiką reikia ne 50 kW, o 350 kW ar net didesnės galios įkroviklių.
Tai reiškia ir kitokią elektros infrastruktūrą. Vienas 350 kW įkroviklis traukia tiek elektros, kiek maždaug 100 namų ūkių vienu metu. Įkrovimo parkas su keliais tokiais įkrovikliais reikalauja atskiros transformatorinės ir dažnai — tiesioginio prijungimo prie aukštos įtampos linijos.
Todėl 18 parkų iki 2030 metų yra ambicingas, bet realistiškas tikslas. Tai nėra tiesiog pastatyti stotelę aikštelėje — tai inžinerinis projektas, reikalaujantis derinimo su ESO, savivaldybėmis ir žemės savininkais.
Ką jaučia vairuotojas
Elektrinio vilkiko vairavimas skiriasi nuo dyzelinio labiau, nei gali atrodyti. Nėra variklio vibracijos, nėra nuolatinio ūžesio. Vairuotojas girdi tik padangas ir vėją. Tai ne komforto klausimas — tai nuovargio klausimas. Tyrimai rodo, kad po aštuonių valandų prie dyzelinio vilkiko vairo vairuotojo nuovargio lygis yra aukštesnis nei prie elektrinio.
Tačiau yra ir iššūkių. Vilkiko įkrovimas trunka ilgiau nei dyzelino pylimas — net su 350 kW įkrovikliu 400 kWh baterija pasikrauna nuo 20 iki 80 procentų per maždaug 45 minutes. Tai reiškia, kad logistikos planavimas turi keistis: įkrovimo pertraukos turi būti integruotos į maršrutą, o ne atsitiktinės.
ES reglamentas jau reikalauja, kad vairuotojai darytų 45 minučių pertrauką po 4,5 valandos vairavimo. Elektrinis vilkikas puikiai telpa į šį rėžį: kol vairuotojas ilsisi, vilkikas kraunasi.
Europos kontekstas
Lietuva nėra viena. Panašias deklaracijas jau pasirašė Nyderlandai, Vokietija, Danija, Švedija. Nyderlanduose iki 2030 metų planuojama įrengti mažiausiai 50 įkrovimo parkų sunkiasvoriam transportui. Vokietija investuoja milijardus į „eHighway" — kontaktinio tinklo sistemą, kurioje vilkikai kraunasi važiuodami.
Lietuvos 18 parkų atrodo kukliai, bet mūsų tranzitinis koridorius yra siauresnis — „Via Baltica" iš esmės yra viena magistralė. 18 parkų, išdėstytų kas 100–150 kilometrų, padengtų visą maršrutą nuo Lenkijos sienos iki Latvijos.
Tai, kas dabar atrodo kaip tolima ateitis, realiai yra 2028–2030 metų kasdienybė. Ir pirmasis įkrovimo parkas prie magistralės jau veikia — ne kaip bandomasis projektas, o kaip komercinė stotelė, kuria jau naudojasi pirmieji elektrinių vilkikų savininkai.