Naktį viskas skamba garsiau. Net lifto durys atrodo triukšmingesnės, o staiga įsijungusi oro pavojaus sirena daugeliui sukelia labai žmogišką reakciją — stresą. Vieni pašoka iš lovos nesuprasdami kas vyksta, kiti griebia telefoną ir puola skaityti naujienų. Dar kiti tiesiog sustingsta. Tokiose situacijose svarbiausia tampa ne baimė, o aiškūs veiksmai. Žinojimas ką daryti ramina daug stipriau nei bet kokie raginimai „nepanikuoti“.
Pirmas garsas dažniausiai sukelia sumaištį
Žmonės pripranta prie kasdienio triukšmo. Automobiliai, signalizacijos, fejerverkai. Todėl naktį išgirdus sirenas dalis iš pradžių net nesupranta, kad tai tikras perspėjimas. Vienas vilnietis pasakojo, kad pirmą kartą pabudęs nuo sirenos galvojo, jog kažkur netoliese suveikė automobilio signalizacija. Tik po kelių minučių suprato, kad garsas sklinda per visą rajoną. Tokiose situacijose labai padeda paprastas įprotis. Nešokti iškart į chaosą, o kelias sekundes sustoti ir įvertinti aplinką.
Kodėl telefonas tampa pirmu pagalbininku
Vos išgirdę garsą žmonės instinktyviai ima telefoną. Ir tai natūralu. Per jį dažniausiai greičiausiai pasiekiama informacija. Svarbiausia nepasimesti tarp gandų ar socialinių tinklų komentarų. Daug saugiau tikrinti oficialius perspėjimus, civilinės saugos pranešimus arba naujienų kanalus. Dažniausiai žmonės ieško kelių dalykų:
- ar pavojus realus;
- kuri teritorija paveikta;
- ar reikia slėptis;
- kiek rimta situacija;
- ar pateikti papildomi nurodymai.
Kai informacija aiški, emocijos gana greitai nurimsta. Didžiausią įtampą dažniausiai sukelia nežinomybė.
Kodėl nereikia skubėti į lauką
Filmuose žmonės dažnai bėga į gatves aiškintis kas vyksta. Realiame gyvenime tai viena blogiausių reakcijų. Jeigu girdima oro pavojaus sirena, pirmiausia reikėtų likti saugioje vietoje ir klausyti oficialių rekomendacijų. Ypač naktį, kai žmogus dar apsnūdęs ir sunkiau vertina situaciją. Kai kurie gyventojai daro klaidą pradėdami lakstyti po namus, žadinti kaimynus ar ieškoti informacijos iš dešimties skirtingų šaltinių vienu metu. Tokia sumaištis stresą tik padidina. Daug racionaliau turėti paprastą planą iš anksto.
Ką verta pasiruošti dar prieš sirenas
Žmonės dažnai apie saugumą pradeda galvoti tik tada, kai kažkas jau vyksta. Bet ramiausiai jaučiasi tie, kurie bent minimaliai pasiruošę. Nebūtina ruoštis kraštutinumams. Kartais užtenka kelių paprastų dalykų:
- įkrautas telefonas;
- išorinė baterija;
- vanduo;
- dokumentai vienoje vietoje;
- žibintuvėlis;
- aišku kur artimiausia slėptuvė.
Vienas tėtis pasakojo, kad po pirmo rimtesnio perspėjimo namuose paruošė mažą kuprinę šeimai. Dabar sako miegantis ramiau, nes nebereikėtų blaškytis ieškant daiktų tamsoje.
Vaikai ir vyresni žmonės reaguoja jautriau
Suaugusieji dažnai bando slėpti įtampą, tačiau vaikai labai greitai pajunta emocijas. Jei tėvai panikuoja, mažieji išsigąsta dar stipriau. Todėl svarbiausia kalbėti paprastai. Ramus balsas ir aiškūs veiksmai veikia geriau nei ilgi aiškinimai. Vyresni žmonės irgi dažnai sureaguoja jautriai, ypač tie, kurie prisimena senesnius neramius laikus. Tokiais momentais labai svarbu nepalikti žmogaus vieno su baime. Kartais užtenka vieno sakinio: „viską stebim, situacija kontroliuojama“.
Panika dažniausiai prasideda galvoje
Įdomu tai, kad pati sirena dažnai trunka trumpiau nei stresas po jos. Žmonės pradeda kurti blogiausius scenarijus, skaityti komentarus, klausytis gandų. Psichologai seniai kalba apie vieną dalyką — žmogų ramina veiksmas. Kai žinai ką daryti, baimė sumažėja. Todėl verta iš anksto aptarti su šeima paprastus žingsnius. Kur susitinkate, ką pasiimate, ką tikrinate telefone. Toks planas naktį leidžia reaguoti daug ramiau.
Ramus žmogus padeda visiems aplinkui
Kai daugiabutyje pasigirsta oro pavojaus sirena, emocijos persiduoda labai greitai. Vienas panikuojantis kaimynas gali išgąsdinti visą laiptinę. Bet veikia ir priešingai. Ramus žmogus, kuris kalba aiškiai ir neskleidžia gandų, dažnai tampa tuo, į kurį kiti pradeda lygiuotis. Ir nors niekas nenori tokių situacijų patirti, pasiruošimas suteikia labai svarbų dalyką — kontrolės jausmą. O būtent jo žmonėms labiausiai trūksta tada, kai nakties tylą perskrodžia sirenos garsas.