Kauno abiturientų kolona riedėjo Europos prospektu — dešimtys automobilių, papuoštų balionais, muzika, šūksniai pro langus. Paskutinio skambučio eisena mieste tapo kasmetine tradicija, kurios niekas nereguliuoja, bet visi toleruoja. Iki pirmos avarijos.
Gegužės 29 dieną, penktadienį, kai abiturientai visoje Lietuvoje šventė mokyklos pabaigą, Kaune trijų abiturientų automobiliai susidūrė vienas su kitu. Laimei, incidentas baigėsi be rimtesnių sužalojimų — jaunuoliai draugiškai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir tęsė šventę.
„Europos pr. 3 abiturientų mašinos, kur švenčia, susidūrė. Vienos kapotas gerai palenktas", — portalo skaitytojas pranešė apie įvykį.
Kas nutiko Europos prospekte
Liudininko nuotraukose matyti, kad transporto priemonės susidūrė važiuodamos viena paskui kitą. Ar pirmoji stabdė, ar paskutinė važiavo tarsi be stabdžių, išlieka atviras klausimas — bet viena aišku: jaunuoliai vieni kitiems pretenzijų neturėjo.
Policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo kviesti. Abiturientai patys užpildė masinio eismo įvykio deklaraciją, o draudimo bendrovė, tikėtina, patirs papildomų išlaidų.
Paskutinio skambučio tradicija — tarp šventės ir rizikos
Abiturientų eitynės automobiliais jau seniai tapo neatsiejama Paskutinio skambučio dalimi Lietuvoje. Jaunuoliai puošia automobilius, važiuoja kolonomis, šūkauja pro langus, kartais stabdo eismą — visa tai vyksta su nerašytu miestų valdžios sutikimu, kuris remiasi supratimu, kad ši diena ypatinga.
Tačiau ne pirmą kartą šventė virsta incidentais. Pernai Vilniuje abiturientų automobilis rėžėsi į stulpą, užpernai Šiauliuose po šventinės eisenos vienas automobilis atsidūrė griovyje. Dažniausiai priežastys tos pačios — nepatyrę vairuotojai, išsiblaškymas, kolonos važiavimo specifika, kai stabdymas ir pagreitėjimas vyksta netolygiai.
Ką sako taisyklės
Nors Paskutinio skambučio dieną pareigūnai į mokyklų teritorijas ir šventines eitynes žiūri atlaidžiau, Kelių eismo taisyklės galioja visiems. Važiavimas kolona, jei ji nėra oficialiai organizuota ir suderinta su savivaldybe, traktuojamas kaip įprastas eismo dalyvavimas. Nesaugus atstumas, staigus stabdymas ar greičio viršijimas — už visa tai gresia baudos kaip ir bet kurią kitą dieną.
Kai kurios savivaldybės pastaraisiais metais pradėjo derinti su mokyklomis šventinių eitynių maršrutus ir net skirti policijos palydą, kad būtų užtikrintas saugumas. Kauno atveju ši konkreti eisena, panašu, vyko be oficialaus palydėjimo.
Kiek tai kainuoja
Avarijos, kuriose dalyvauja keli automobiliai, draudimo bendrovėms paprastai kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo žalos masto. Šiuo atveju, sprendžiant iš liudininkų aprašymų, vieno automobilio kapotas yra gerokai pažeistas — tai greičiausiai reikš kelių tūkstančių eurų remontą.
Jaunuoliams, kurie ką tik baigė mokyklą, tai gali tapti brangia pamoka. Draudimo įmokos po avarijos jauniems vairuotojams auga ypač sparčiai — kai kuriais atvejais jos padvigubėja.
Kitų miestų patirtis
Skirtingi Lietuvos miestai Paskutinio skambučio eitynes sprendžia skirtingai. Klaipėdoje uostamiesčio savivaldybė jau keletą metų iš anksto derina maršrutus su gimnazijomis ir skiria policijos ekipažus palydėti kolonas judriausiose sankryžose. Panevėžyje abiturientų eitynės organizuojamos centrine miesto gatve, kurią tam laikui uždaro policija.
Vilniuje situacija sudėtingesnė — sostinėje per šimtą gimnazijų, o eitynės dažnai vyksta spontaniškai, be išankstinio derinimo. Praėjusiais metais sostinėje užfiksuoti keli incidentai, įskaitant atvejį, kai jaunuolis vairavo neturėdamas teisės.
Kaunas, būdamas antras pagal dydį šalies miestas, atsiduria per vidurį — tradiciškai tolerantiškas šventei, bet be aiškaus reguliavimo mechanizmo, kuris apsaugotų ir dalyvius, ir kitus eismo dalyvius.
Ką galima pakeisti
Saugaus eismo specialistai jau seniai siūlo kelių žingsnių planą, kuris nesugadintų šventės, bet reikšmingai sumažintų riziką. Pirma, kiekviena gimnazija galėtų iš anksto informuoti savivaldybę apie planuojamą maršrutą ir dalyvių skaičių. Antra, rizikingiausiuose ruožuose — ypač ten, kur eismas intensyvus — galėtų budėti savanoriai ar policijos rėmėjai. Trečia, mokyklos galėtų prieš šventę surengti trumpą instruktažą apie saugų elgesį prie vairo.
Šios priemonės nekainuoja daug, nereikalauja naujų įstatymų ir nekeičia šventės dvasios — tik sumažina tikimybę, kad įsimintina diena taps įsimintina dėl netinkamų priežasčių.
Jaunų vairuotojų realybė
Statistika negailestinga — 18–24 metų vairuotojai Lietuvoje patenka į eismo įvykius maždaug dvigubai dažniau nei vidutinis vairuotojas. Priežastys įvairios: nuo mažesnės patirties iki didesnio polinkio rizikuoti. KASKO draudimas jaunam vairuotojui su mažesniu nei dvejų metų stažu gali siekti kelis šimtus eurų per metus, o po pirmos avarijos kaina šokteli dar labiau.
Kauno abiturientams tai reiškia ne tik sugadintą automobilį, bet ir brangesnį draudimą artimiausiems metams. Tai kaina už kelias sekundes neatidumo, kurių, laimei, šįkart pakako tik kapotui palenkti.
Draudikai primena, kad jauni vairuotojai, kurie vengia avarijų pirmuosius trejus metus, gali tikėtis nuolaidų ir palaipsniui artėti prie standartinių įkainių. Tad ši avarija — ne gyvenimo pabaiga, o tik brangesnė pradžia.
Pabaiga — su šypsena
Nepaisant apgadinto kapoto ir būsimų draudimo rūpesčių, abiturientai iš įvykio išėjo su šypsena. Jokių konfliktų, jokių kaltinimų — tik bendrai užpildyta deklaracija ir tęsiama šventė. Galbūt tai ir yra ta Paskutinio skambučio dvasia, kurią sunku paaiškinti taisyklėmis, bet lengva suprasti kiekvienam, kas pats kada nors sėdėjo papuoštame automobilyje, riedančiame per gimtąjį miestą.
O ateities kartoms šis įvykis taps dar vienu argumentu, kodėl verta bent minimaliai derinti šventines eitynes su savivaldybe. Ne tam, kad šventė būtų sugadinta, o tam, kad ji nesibaigtų ne laimingai užpildyta deklaracija, o gerokai liūdnesniu scenarijumi.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar policija skyrė baudas abiturientams?
- Ne, kadangi į įvykio vietą pareigūnai nebuvo kviesti, o jaunuoliai įvykį užregistravo patys, užpildydami eismo įvykio deklaraciją. Be policijos protokolo administracinė atsakomybė netaikoma.
- Kaip veikia eismo įvykio deklaracija be policijos?
- Jei avarijoje nėra sužeistų asmenų, žala nedidelė, o vairuotojai sutaria dėl kaltės, jie gali patys užpildyti deklaraciją. Ji pateikiama draudimo bendrovei, kuri pagal ją apskaičiuoja ir išmoka žalą.
- Ar gimnazijos organizuoja Paskutinio skambučio eitynes?
- Paprastai ne — eitynės yra pačių abiturientų iniciatyva. Mokyklos dažniausiai organizuoja oficialią šventės dalį mokyklos teritorijoje, o eisena automobiliais vyksta spontaniškai, nors mokyklos administracija paprastai apie ją žino.
- Kas atsakingas už eismo saugumą tokių eitynių metu?
- Kadangi eitynės nėra oficialiai organizuojamos, atsakomybė tenka patiems vairuotojams. Kelių eismo taisyklės galioja visiems be išimčių. Jei eitynės derinamos su savivaldybe, atsakomybė gali būti pasidalinta tarp organizatorių ir institucijų.