Klaipėdos uosto direkcija dar šį pavasarį pasirašė sutartį su estų technologijų bendrove „HexTech Solutions OÜ" — o jau gegužę sistema davė pirmuosius rezultatus. Trys bepiločiai orlaiviai, kurių savininkai iki šiol nebuvo žinomi, buvo identifikuoti skriejantys virš strateginių uosto objektų. Ir tai tik pirmas mėnuo.
Uostas — ne vieta mėgėjiškiems skrydžiams
Klaipėdos uostas yra vienas svarbiausių Lietuvos strateginių transporto mazgų. Per jį keliauja ne tik komerciniai kroviniai, bet ir karinė technika, NATO sąjungininkų siuntos. Oro erdvė virš tokio objekto negali būti nekontroliuojama zona, kurioje bet kas su keliais šimtais eurų vertės dronu gali daryti ką nori.
Būtent todėl uosto direkcija ėmėsi veiksmų. Nuotolinio identifikavimo ir aptikimo sistema, kurią tiekia Talino įmonė „HexTech Solutions OÜ", leidžia realiu laiku stebėti dronų aktyvumą ir nustatyti tiek orlaivio buvimo vietą, tiek jo valdytoją — jei dronas turi reikiamą identifikacijos įrangą. O jei neturi, sistema bent jau fiksuoja patį skrydžio faktą.
Trys atvejai per mėnesį — daug ar mažai?
Gegužės mėnesį sistema identifikavo tris atvejus, kai bepiločiai orlaiviai skriejo uosto teritorijoje be reikiamų leidimų. Vien per vieną mėnesį — trys incidentai. Tai rodo, kad problema nėra teorinė. Žmonės vis dar neskiria, kur galima skraidyti, o kur ne, arba sąmoningai nepaiso taisyklių.
Kiek dronų skraido virš Lietuvos strateginių objektų, tikslių duomenų nėra, nes ne visi tokie objektai turi aptikimo sistemas. Tačiau jau dabar aišku — kai tik sistema atsiranda, pažeidimų randama.
Ką rodo tarptautinė praktika
Klaipėdos uostas nėra vienintelis, susidūręs su šia problema. Roterdamo uostas Nyderlanduose jau kelerius metus taiko išmanias dronų aptikimo sistemas ir per metus fiksuoja šimtus neteisėtų skrydžių. Hamburgo uostas Vokietijoje taip pat investavo į panašią infrastruktūrą. Abiem atvejais pirmasis sistemos mėnuo parodė, kiek daug nelegalaus aktyvumo vyksta visai šalia kritinės infrastruktūros.
Lietuvoje situacija dar gana jauna. Dronai išpopuliarėjo per pastaruosius penkerius metus, kai jų kainos nukrito iki kelių šimtų eurų. Dabar beveik kiekvienas gali sau leisti įrenginį, gebantį pakilti į kelių šimtų metrų aukštį ir filmuoti — ir ne kiekvienas susimąsto apie teisines pasekmes.
Kas gresia savininkams?
Lietuvos teisės aktai aiškiai reglamentuoja bepiločių orlaivių naudojimą. Draudžiama skraidyti virš karinių teritorijų, strateginių objektų, oro uostų, taip pat — virš uostų. Be to, visi dronai, sveriantys daugiau nei 250 gramų, privalo būti registruoti, o jų valdytojai — turėti atitinkamą kvalifikaciją.
Pažeidimas gali užtraukti ne tik piniginę baudą — nuo 300 iki 900 eurų fiziniams asmenims, o juridiniams dar daugiau — bet ir orlaivio konfiskavimą. Pakartotinai pažeidę taisykles asmenys gali netekti teisės valdyti bepiločius orlaivius.
Uosto direkcijos atstovai kol kas neatskleidžia, ar visi trys identifikuotų dronų savininkai jau nustatyti ir kokios konkrečiai sankcijos jiems gresia. Tačiau pats faktas, kad sistema veikia ir sėkmingai aptinka pažeidėjus, siunčia aiškų signalą — uosto erdvė nebėra akla zona.
Kodėl estai, o ne lietuviai?
Sutartis su „HexTech Solutions OÜ" kelia natūralų klausimą: kodėl uostas kreipėsi į Estijos bendrovę, o ne į vietinius tiekėjus? Sprendimą greičiausiai lėmė technologinis pranašumas. Estija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri jau kurį laiką sistemingai diegia integruotą dronų stebėjimo infrastruktūrą ne tik uostuose, bet ir visoje nacionalinėje oro erdvėje.
Talino technologijų sektorius pastaraisiais metais sukaupė solidžią patirtį tiek kibernetinio saugumo, tiek fizinės erdvės stebėjimo srityse. „HexTech Solutions" yra viena iš kelių regione veikiančių įmonių, siūlančių pilną ciklą — nuo sensorių iki programinės įrangos, pritaikytos būtent uostų specifikai.
Lietuvoje panašių sprendimų rinka dar tik formuojasi. Nors buvo kalbų apie nacionalinę dronų identifikavimo platformą, kol kas tai lieka pavienių institucijų iniciatyvų lygyje. Klaipėdos uostas šioje srityje tampa pavyzdžiu kitiems strateginiams objektams.
Kas toliau?
Trys identifikuoti dronai per mėnesį — tai ne katastrofa, bet ir ne menkniekis. Sistema dirba, pažeidėjai fiksuojami, atsakomybė tampa neišvengiama. Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais skaičiai gali netgi išaugti — ne todėl, kad padaugėtų pažeidimų, o todėl, kad pagerėtų jų aptikimas.
O tai reiškia, kad kiekvienas, kuris iki šiol ramia sąžine leisdavo savo droną pakilti virš marių ir uosto kranų, turėtų gerai pagalvoti — uostas dabar mato. Ir ne tik mato, bet ir fiksuoja, identifikuoja bei perduoda duomenis ten, kur reikia.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar visiems dronams reikalinga registracija?
- Ne visiems. Jei dronas sveria mažiau nei 250 gramų ir neturi kameros, registruoti nereikia. Tačiau jei jis turi kamerą arba sveria daugiau — registracija būtina. Virš strateginių objektų draudžiama skraidyti nepriklausomai nuo svorio.
- Kokios baudos gresia už neteisėtą skrydį virš uosto?
- Fiziniams asmenims bauda siekia nuo 300 iki 900 eurų, juridiniams — iki kelių tūkstančių. Be to, orlaivis gali būti konfiskuotas. Pakartotiniai pažeidimai gali užtraukti teisės valdyti dronus atėmimą.
- Kaip sužinoti, kur galima skraidyti, o kur ne?
- Lietuvoje veikia Transporto kompetencijų agentūros tvarkomas dronų skrydžių zonų žemėlapis. Prieš kiekvieną skrydį rekomenduojama jame pasitikrinti, ar jūsų planuojama vieta nėra draudžiamoje zonoje.