Piniginė tuščia? Alytaus autobusuose užtenka pyptelėjimo — kas pasikeitė nuo birželio

Gintarė į darbą autobusu važiuoja retai — tik kai automobilis remonte arba kai žiemą keliai slidūs. Praėjusį pirmadienį ji įlipo į penktąjį maršrutą prie poliklinikos, prisėdo prie lango ir tik tada suprato: piniginėje nėra nė euro, o elektroninio bilieto kortelė guli namie, ant koridoriaus lentynos. Prieš metus tai reikštų vieną — išlipti ir ieškoti artimiausio bankomato, paskui laukti kito autobuso dar penkiolika minučių šaltyje. Bet šįkart vairuotojas parodė į naują įrenginį šalia kasos: „Priglauskite kortelę, ir viskas“. Ji priglaudė. Pyptelėjo. Ir ramiai nuvažiavo iki centro.

Nuo birželio 1-osios Alytaus miesto viešasis transportas pradėjo veikti kitaip. Už kelionę autobusu dabar galima atsiskaityti bekontakte banko kortele arba išmaniuoju telefonu — jokių papildomų programėlių, jokios išankstinės registracijos. Skaitytuvas atpažįsta „Visa“, „Mastercard“ ir „Maestro“ korteles, o lėšos nuskaitomos automatiškai, kaip ir bet kurioje parduotuvėje. Vienkartinės kelionės kaina išlieka ta pati — 0,70 euro.

Kaip tai veikia praktiškai

Įrenginiai sumontuoti visuose miesto autobusuose prie pat vairuotojo. Keleiviui tereikia priglausti kortelę ar telefoną prie skaitytuvo ir palaukti garso signalo. Jokio čekio nespausdinama, jokio PIN kodo vesti nereikia — sistema veikia taip pat, kaip bekontakčiai mokėjimai prekybos centruose.

Svarbu žinoti vieną niuansą: jei važiuoja du ar trys žmonės, kiekvienam reikia atskiros kortelės arba atskiro mokėjimo įrenginio. Viena kortele negalima nupirkti kelių bilietų iš karto — sistema traktuoja kiekvieną prisilietimą kaip atskirą keleivį. Ši smulkmena gali būti netikėta šeimai, kuri įpratusi vienu mostu pirkti bilietus visiems.

Banko kortele kol kas galima įsigyti tik vienkartinį 30 minučių bilietą. Mėnesiniai, savaitiniai ir ilgalaikiai bilietai vis dar perkami ir pildomi per elektroninio bilieto sistemą — internetu, stoties kasoje arba pas vairuotoją. Tai reiškia, kad nuolatiniams keleiviams, kurie per mėnesį autobusu važiuoja kasdien, elektroninis bilietas išlieka pigesnis ir patogesnis pasirinkimas.

Kas nesikeičia — grynieji pinigai lieka

Ši naujovė nereiškia, kad autobusuose nebegalima atsiskaityti grynaisiais. Dzūkijos veido žurnalistų duomenimis, savivaldybė patvirtino: galimybė mokėti grynaisiais išlieka. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus keleiviams, kuriems bekontaktė kortelė nėra kasdienis įrankis, taip pat vaikams, paaugliams ar atvykstantiems iš kaimo, kur grynųjų kultūra vis dar vyrauja.

Mieste gyvena apie 50 tūkstančių žmonių, ir nemaža jų dalis — pensininkai, kuriems viešasis transportas yra pagrindinis būdas pasiekti polikliniką, vaistinę ar turgų. Užmojis visiškai panaikinti atsiskaitymą grynaisiais būtų nepatogus ir neteisingas dideliam keleivių ratui. Alytaus atveju pasirinktas mišrus modelis — modernus tiems, kas nori greičiau, ir tradicinis tiems, kam taip ramiau.

Kodėl šis pokytis atėjo būtent dabar

Alytus nėra pirmasis Lietuvos miestas, kuriame autobusuose pradėjo veikti banko kortelių skaitytuvai. Vilniuje ši sistema veikia nuo 2021-ųjų pabaigos, Kaune — nuo 2022-ųjų, Klaipėdoje taip pat jau keleri metai. Mažesni miestai paprastai ateina vėliau, bet tendencija aiški: bekontakčiai mokėjimai tampa standartu, o ne išimtimi.

Kodėl Alytus delsimas? Viena vertus, infrastruktūros diegimas reikalauja investicijų — reikia ne tik skaitytuvų, bet ir programinės įrangos, kuri sinchronizuotų duomenis su bankų sistemomis. Mažesnio miesto biudžete tokios sumos konkuruoja su kitomis reikmėmis — mokyklų renovacija, gatvių tvarkymu, socialinėmis paslaugomis.

Kita vertus, pandemijos laikotarpiu bekontakčiai atsiskaitymai Lietuvoje išaugo kone dvigubai — žmonės pradėjo vengti grynųjų dėl higienos sumetimų. Įprotis liko ir po karantino. Alytaus sprendimas dabar atrodo ne kaip vėlavimas, o kaip atsakymas į jau susiformavusį keleivių poreikį.

Ką tai reiškia miestui

Nuo mažo patogumo prasideda didesni pokyčiai. Kai autobusu naudotis taip pat paprasta kaip kavos puodeliui atsiskaityti, barjeras rinktis viešąjį transportą mažėja. Ypač tiems, kurie autobusu važiuoja retkarčiais — į renginį, pas gydytoją, kai automobilis neveikia.

Alytaus miesto savivaldybės duomenimis, viešuoju transportu per metus pervežama apie 1,5 milijono keleivių. Tai nėra milžiniškas skaičius, palyginti su didmiesčiais, tačiau kiekvienas papildomas keleivis automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Rimi“ ar „Iki“ reiškia vienu automobiliu mažiau. Trumpa kelionė iš Putinų mikrorajono į centrą trunka apie dešimt minučių — tiek pat, kiek automobiliu, tik be rūpesčio, kur pastatyti.

Yra ir subtilesnis efektas. Kai miestas investuoja į viešojo transporto patogumą, jis siunčia žinią, kad autobusas nėra „paskutinis pasirinkimas", o normalus būdas judėti. Tai keičia požiūrį — lėtai, bet nuosekliai.

Kas toliau?

Kol kas sistema veikia tik su vienkartiniu bilietu, tačiau techniškai niekas netrukdo ateityje pridėti ir terminuotų bilietų pirkimą kortele. Kai kurie Europos miestai jau siūlo „dienos bilieto" automatinį skaičiavimą: sistema stebi, kiek kartų ta pačia kortele atsiskaityta per dieną, ir jei suma viršija dienos bilieto kainą — daugiau nebenuskaito. Tai būtų logiškas kitas žingsnis ir Alytui.

Tačiau svarbiausia, kad pirmas žingsnis jau padarytas. Gintarė, apie kurią pasakojome pradžioje, dabar sako, kad net kai automobilis tvarkingas, kartais renkasi autobusą — tiesiog todėl, kad nebereikia galvoti apie smulkius. O tai, ko gero, ir buvo tikslas.