Kai Didžiosios Britanijos gynybos ministras Johnas Healey praėjusią savaitę baigė vizitą Estijoje, jo lėktuvas pakilo iš Tartu apylinkių ir pasuko Londono link. Kelionė, kuri turėjo būti įprastas karinis skrydis, virto incidentu — virš Estijos teritorijos orlaivio GPS signalas buvo užblokuotas. Pilotams teko perjungti atsargines navigacijos sistemas, o keleivių išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai prarado ryšį su internetu.
Ne pirmas kartas
Tai, kas nutiko britų gynybos ministro lėktuvui, Baltijos šalyse jau seniai nebestebina. Latvijos, Estijos ir Lietuvos aviacijos tarnybos pastaraisiais metais reguliariai praneša apie GPS signalo trikdžius, kurių šaltinis — Rusijos elektroninio karo sistemos, dislokuotos Kaliningrado srityje ir vakarinėje Rusijos dalyje.
Leidinio „The Times" šaltinis Karališkosiose oro pajėgose šį incidentą apibūdino kaip „labai retą atvejį", kai trikdžiai paveikė tokio aukšto rango pareigūno orlaivį. Nors kariniai lėktuvai yra parengti veikti be GPS, prietaisų skydelio elementų veikimo sutrikimai ore kelia papildomą riziką.
Kas tiksliai įvyko?
Pasak „The Times", Johno Healey lėktuvas buvo ką tik pakilęs iš regiono netoli Veru miesto, esančio pietryčių Estijoje — vos už keliasdešimt kilometrų nuo Rusijos sienos. Būtent šiame regione nuolat veikia rusiška elektroninio karo įranga. Dar kelionės pradžioje orlaivis prarado GPS signalą, o atkurti jo buvo neįmanoma neišjungus ir neperkrovus sistemų — to padaryti ore techniškai neįmanoma.
Ministras Estijoje susitiko su šios šalies gynybos ministru Hanno Pevkuru ir britų kariais, dislokuotais regione pagal NATO įsipareigojimus. Jis taip pat surengė pasitarimą su aukšto rango karininkais įslaptintoje vietovėje. Vizitas buvo suplanuotas kaip paramos sąjungininkams demonstravimas — tačiau rusų „atsakymas" sekė ore, dar jam nespėjus palikti regiono.
Elektroninis karas — kaip jis veikia
GPS signalo trikdymas nėra sudėtinga technologija. Iš esmės tai yra stipresnio radijo signalo siuntimas tuo pačiu dažniu, kuriuo veikia GPS palydovai. Imtuvas, užuot priėmęs silpną signalą iš kosmoso, „paskęsta" triukšme. Rezultatas — navigacija dingsta.
Rusija turi keletą mobilių elektroninio karo sistemų, įskaitant „Krasucha", „Žitel" ir „R-330Ž", dislokuotų palei NATO sienas. Šios sistemos gali ne tik trikdyti GPS, bet ir slopinti radijo ryšį, radarus. Kaliningrado srityje tokių sistemų koncentracija yra viena didžiausių Europoje.
2024 metų precedentas
Tai jau ne pirmas atvejis, kai Rusijos elektroninio karo sistemos paveikia britų aukščiausius pareigūnus. 2024 metais panašus incidentas įvyko su tuometiniu gynybos ministru Grantu Shappsu — jo orlaivis taip pat prarado GPS signalą skrisdamas netoli Kaliningrado virš Baltijos jūros. Tuomet ryšys su palydovais dingo maždaug 30 minučių.
Abu atvejai rodo tą pačią sisteminę taktiką — Maskva naudoja elektroninio karo priemones ne tik prieš karinius taikinius, bet ir prieš aukšto rango pareigūnus, sąjungininkų vadovybę. Kai kurie regiono politikai šiuos veiksmus tiesiogiai įvertino kaip hibridinio karo dalį.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuva yra arčiausiai Kaliningrado esanti NATO narė. GPS signalo trikdžiai, kuriuos patyrė Healey, yra tos pačios sistemos, kuri reguliariai paveikia ir civilinius skrydžius, ir automobilių navigaciją, ir net mobiliųjų telefonų tinklus Lietuvos teritorijoje.
Vien pernai Baltijos šalių aviacijos tarnybos užfiksavo dešimtis atvejų, kai dėl GPS trikdžių civiliniai orlaiviai negalėjo atlikti standartinių tūpimo procedūrų. Lietuvos oro navigacijos specialistai ne kartą perspėjo, kad problema ne tik nesprendžiama, bet ir eskaluojasi.
Ką sako britai?
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijai artimas pašnekovas Rusijos veiksmus pavadino „neapgalvotu įsikišimu", tačiau pabrėžė, kad kariniai orlaiviai yra gerai parengti tokiems incidentams. Vis dėlto, klausimas, ar ministro orlaivis tapo sąmoningos atakos taikiniu, ar atsitiktinai pateko į trikdžių zoną, lieka atviras.
Verta pažymėti, kad ministro maršrutas buvo matomas skrydžių stebėsenos svetainėse — tai reiškia, kad potencialus priešininkas galėjo iš anksto žinoti, kada ir kur skris orlaivis. Ir, kaip rodo praktika, reagavo.
Kas toliau?
Rusijos elektroninio karo pajėgumai Baltijos regione nėra naujiena, tačiau jų demonstravimas prieš sąjungininkų ministrus rodo eskalaciją. NATO jau investuoja į alternatyvias navigacijos sistemas ir atsparumą GPS trikdžiams, tačiau kol kas praktinis atsakas ribotas.
Tuo tarpu kiekvienas toks incidentas dar labiau pabrėžia, kad Baltijos šalių erdvė — tiek oro, tiek kibernetinė — yra nuolatinės, o ne epizodinės konfrontacijos arena. Klausimas ne ar tokių incidentų bus, o kiek jų dar prireiks, kad būtų rastas veiksmingas kolektyvinis atsakas.
Dažnai užduodami klausimai
- Ar GPS trikdžiai pavojingi civiliams skrydžiams?
- Taip. Kai dėl trikdžių orlaiviai negali naudoti GPS, pilotai turi pereiti prie mažiau tikslių navigacijos metodų. Tai ypač pavojinga tūpimo metu. Nors kol kas rimtų incidentų pavyko išvengti, rizika išlieka.
- Ar Lietuva gali apsisaugoti nuo tokių trikdžių?
- Visiškai apsisaugoti sudėtinga, nes trikdžių šaltinis yra už Lietuvos ribų. Tačiau investuojama į alternatyvias navigacijos sistemas, sustiprintą karinį ryšį ir greitą incidentų fiksavimą.
- Ar Rusijos veiksmai laikomi karo aktu?
- Elektroninis karas yra pilkosios zonos veiksmas — jis neperžengia tradicinio karo ribos, tačiau yra agresyvus ir priešiškas. Tarptautinėje teisėje tokie veiksmai vertinami kaip hibridinės atakos elementas.