Maskva vėl grįžta prie seniai kartojamo naratyvo: esą Baltijos valstybės rengiasi masinei rusakalbių gyventojų deportacijai, draudžia rusų kalbą ir perrašo istoriją. Šį kartą Lietuvos diplomatija atsakė tiesiai – tai ne naujas ginčas dėl žmogaus teisių, o dar viena informacinė ataka.
Ką dabar sako Maskva
Kaip rašo 15min, Rusijos užsienio reikalų ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais departamento vadovas Grigorijus Lukjancevas tvirtino, kad Baltijos šalių valdžios institucijos neva rado būdą „galutinai išspręsti rusų klausimą“. Tuo pat metu Maskva paskelbė ketinanti kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl esą sistemiško etninių rusų teisių pažeidimo Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.
Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos URM bando savo vidaus ir užsienio auditorijai pateikti Baltijos šalis kaip agresores. Gegužės pabaigoje tas pats aparatas kartojo kaltinimus dėl rusų kalbos draudimų, tariamo istorijos perrašymo ir „baudžiamosios represijų ir bauginimo politikos“. Tokie pareiškimai kuriami ne tam, kad būtų ieškoma sprendimo, o tam, kad būtų išlaikytas nuolatinis spaudimas ir triukšmas.
Lietuvos atsakas: tai ataka, nukreipta į paniką
Lietuvos užsienio reikalų ministerija 15min pabrėžė, kad jokios masinės deportacijos nėra planuojamos. Dar aiškiau ministerija įvardijo ir patį Rusijos tikslą: „Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas apie Baltijos valstybių tariamai planuojamą rusakalbių gyventojų masinę deportaciją į Rusiją – dar viena Rusijos informacinė ataka, nukreipta prieš Baltijos valstybes, kuria siekiama mus diskredituoti tarptautinės bendruomenės akyse ir kelti paniką mūsų visuomenėse“.
Ministerijos teigimu, Rusija taip pat desperatiškai bando nukreipti dėmesį nuo savo agresijos prieš Ukrainą ir parodyti save kaip auką. Kitaip tariant, kalba ne apie realią problemą, o apie bandymą perkelti dėmesį ten, kur Maskvai šiuo metu patogiau.
Šioje istorijoje svarbus ir platesnis Baltijos regiono kontekstas. Kaip rašo 15min, Estijoje iš tiesų gyvena apie 60 tūkst. nuolatinių gyventojų su vadinamuoju „pilkuoju pasu“ – tai sudaro 4,6 proc. visų šalies gyventojų. Tai toli gražu neatitinka Rusijos politikų skleidžiamų skaičių apie tariamą masinę problemą.
Trečiadienį Lietuva taip pat pareiškė protestą Rusijai dėl Ukrainos apšaudymų ir dezinformacijos kampanijos prieš Baltijos valstybes. Toks sutapimas tik dar kartą parodo, kad šios temos Maskvai eina drauge: karas, propaganda ir bandymas daryti spaudimą kaimynams.