2026 m. liepos 2 d. socialiniuose tinkluose vėl iškilo sena schema: du žemėlapiai, du laiko pjūviai ir vienas patogus teiginys, kad karštis esą kartojasi taip pat kaip prieš dvidešimt ar trisdešimt metų. Lietuviška versija atrodo pažįstamai, tik šįkart ji jau nebe vien apie orus. Ji paremta vaizdais, kuriuos labai tikėtina sugeneravo dirbtinis intelektas.
15min patikrino kelias tokias nuotraukas ir keliomis programėlėmis tikrino, ar jos galėjo būti sukurtos DI. Visos jos rodė tą patį rezultatą: tikimybė, kad vaizdas sugeneruotas, siekė 97 proc. arba daugiau. Tai svarbi detalė, nes būtent toks „įrodymas“ dažniausiai ir suveikia — paveikslėlis atrodo tvarkingas, palyginimas paprastas, o mintis įsikimba greičiau nei faktai.
Kaip atrodo karščio manipuliacija
Viename pavyzdyje matyti du žemėlapiai ir dvi sinoptikės. Kairėje pusėje rodomi 2006-ieji ir 35 laipsniai, dešinėje — 2026-ieji ir tie patys 35 laipsniai. Skirtumas pateikiamas taip, kad žiūrovas matytų ne klimatą, o tariamą žiniasklaidos bandymą jį išpūsti. Kitoje nuotraukoje jau pasirodo persigandusi žinių vedėja, fone — iškirsti miškai ir dar vienas perspėjimas apie 37 laipsnius.
Būtent čia ir slypi triukas. Vaizdas nėra kuriamas tam, kad ką nors paaiškintų. Jis kuriamas tam, kad sukeltų emociją ir įtvirtintų iš anksto paruoštą išvadą. Vienoje paskyroje profilio nuotrauka ir įrašai, kaip rašo 15min, atrodė akivaizdžiai sukurti pasitelkus DI, o ta pati schema vėliau kartojosi ir kitomis kalbomis. Naratyvas visur toks pats: esą prieš dešimtmečius buvo lygiai taip pat karšta, vadinasi, kalbos apie klimato kaitą yra perdėtos.
Kodėl toks melas limpa taip greitai
Tokios manipuliacijos veikia todėl, kad jos yra vizualiai lengvos. Žmogui nereikia ilgai skaityti, tik palyginti dvi spalvas, du skaičius ir vieną labai patogų teiginį. Tačiau būtent čia reikia stabtelėti. Kai paveikslėlis per daug patogus, verta klausti ne to, ką jis rodo, o kas jį sukūrė ir kam jis naudingas.
Šis atvejis rodo ir dar vieną dalyką: lietuviškos karščio manipuliacijos jau nebėra tik svetimų platformų kopija. Jos taikosi į vietinę auditoriją, kalba lietuviškai ir naudoja tai, kas žmonėms geriausiai pažįstama — mūsų pačių orų jausmą, vasaros įtampą ir nuovargį nuo karščio. Būtent todėl tokie vaizdai pavojingi ne dėl technologijos, o dėl labai paprasto psichologinio triuko.
Skaitytojui čia yra viena aiški pamoka: jei feisbuke matote žemėlapį su ryškiais skaičiais ir labai patogią išvadą, verta pirmiausia patikrinti šaltinį. Karštis gali būti tikras. Bet paveikslėlis apie jį — visai ne būtinai.