Jei naujoji Vyriausybė būtų pradėjusi nuo rokiruočių, pirmas signalas galėjo būti Kęstučio Budrio vieta. Tačiau 2026 m. liepos 3 d., penktadienį, Seime paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius pasakė priešingai: dėl užsienio politikos portfelio jokių politinių mainų nebuvo.
„Ne, jokių politinių mainų mes nevykdėme, mes nuosekliai galvojome, kas yra reikalingiausia šiuo metu valstybei“, – žurnalistams sakė M. Sinkevičius. Pasak jo, sprendimą lėmė ne derybų žaidimas, o siekis išlaikyti nuoseklumą užsienio politikoje.
Kodėl Budrys lieka
Sinkevičius teigė, kad prezidentas kelia uždavinius užsienio politikos formuotojui Kęstučiui Budriui ir kad tie uždaviniai jam yra žinomi. Kitaip tariant, Budrio kandidatūra paliekama ne todėl, kad būtų ieškoma patogaus kompromiso, o todėl, kad šiuo metu norima tęstinumo.
Ką tai sako apie naują kabinetą
Ši žinutė svarbi ne tik tiems, kurie stebi Vyriausybės formavimą. Ji rodo ir platesnį toną: artimiausiu metu bent vienoje srityje valdžia nori mažiau triukšmo ir daugiau tęstinumo. Tokie signalai dažnai pasako daugiau nei oficialūs sąrašai, nes parodo, kur valdantieji mato riziką, o kur renkasi stabilumą.
Galų gale skaitytojui tai reiškia paprastą dalyką: jei stebėsite naujos Vyriausybės darbus, užsienio politika, panašu, bus viena iš sričių, kurioje pokyčiai nebus daromi dėl paties pokyčio.