2026 m. liepos 3 d. Juozas Olekas vyksta į Seinų ir Punsko lietuviškas mokyklas. Tai ne simbolinis vizitas vienai nuotraukai — Seimo pirmininko delegacija iš tikrųjų lankysis keliuose lietuviškos švietimo grandies taškuose, o kartu kalbėsis ir su žmonėmis, kurie tą tinklą laiko kasdieniu darbu, o ne oficialia deklaracija.
Delegacijos maršrutas aiškus: Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla, Punsko Kovo 11-osios licėjus, Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla bei Suvalkų lietuvių pagrindinė mokykla. Vėliau Seinų „Lietuvių namuose“ Juozas Olekas ir R. Motuzas susitiks su Lenkijos lietuvių organizacijų valdybų nariais, lietuviškų mokyklų direktoriais ir kultūros namų vadovais. Toks vizitas paprastai atrodo kaip diplomatinis gestas, bet jo esmė labai žemiška: išlaikyti kalbą, mokyklas ir jaunimo ryšį su Lietuva.
Kodėl lituanistinis ugdymas čia svarbiausias
Pačios delegacijos žinutė šį kartą labai tiesi. Olekas pabrėžė, kad Lenkijos lietuvių gebėjimas per kartas išsaugoti kalbą ir tradicijas yra visų mūsų pasididžiavimas. Jis taip pat sakė, kad lituanistinis ugdymas yra svarbus norint jaunimui palikti kelią į Lietuvos universitetus ir stažuočių programas.
Būtent dėl to tokie vizitai nėra tik apie protokolinį susitikimą. Lenkijos lietuviškos mokyklos veikia kaip tiltas: per jas jauni žmonės gali išsaugoti kalbą, bet kartu ir likti atviri studijoms, darbui ar kultūriniams ryšiams Lietuvoje. Kai politikai į tas mokyklas nuvažiuoja ne vien kartą per kadenciją, o su realiu maršrutu ir pokalbiais, bendruomenė tai pastebi labai greitai.
Šiandienos vizito fonas irgi svarbus. Olekas priminė, kad abi šalys daug dėmesio skiria regioniniam saugumui, o Lietuvos ir Lenkijos ryšys šiuo metu matuojamas ne tik didelėmis deklaracijomis, bet ir tuo, ar mažesnės bendruomenės gauna pastovų dėmesį. Seinų ir Punsko mokykloms tai reiškia labai konkretų dalyką: kiek ilgai jos dar bus vieta, kur lietuvių kalba skamba natūraliai, o ne tik per šventes.