44 proc. žmonių su negalia gyvena žemiau skurdo ribos — DUOday Alytuje siūlo ne užuojautą, o darbo sutartį

44 procentai žmonių su negalia Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Tai reiškia, kad beveik kas antras negalią turintis žmogus mūsų šalyje kasdien sprendžia ne tik sveikatos, bet ir išgyvenimo klausimus. Pagrindinis kaltininkas čia ne diagnozė — o uždaros darbo rinkos durys. Gegužės 26 dieną startuojanti iniciatyva „DUOday" jau septintus metus bando šią statistiką keisti, o šįkart jos organizatoriai sako tiesiai: užteks vienos dienos pažinties, metas kalbėti apie realias darbo sutartis.

Kas vyksta Alytuje

Alytuje prie „DUOday" šiemet prisijungė sporto aprangų gamintojas „Sportart", vaikų kūrybiškumo ugdymu užsiimanti organizacija „Kuria vaikai" bei Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka. Šios įmonės ir įstaigos gegužės pabaigoje atvers duris žmonėms su negalia — jie visą dieną praleis darbo vietose, stebės procesus, bendraus su darbuotojais ir iš arti matys, ką reiškia dirbti konkrečioje srityje.

Tai nėra ekskursija. Darbo šešėliavimo metu žmogus sėdi šalia darbuotojo, mato realias užduotis, gauna paaiškinimus ir pats gali išbandyti tam tikrus veiksmus. Tokia diena dažnai tampa pirmu kartu, kai negalią turintis asmuo pajaučia, kad darbo vieta nėra kažkas, kas jam nepasiekiama.

Iš viso iniciatyva šiais metais vyks 23 Lietuvos miestuose. Į ją įsitraukia 37 organizacijos, teikiančios paslaugas žmonėms su negalia, o daugiau nei 350 tokių žmonių kartu su darbuotojais iš 180 įmonių sudarys beveik 500 duetų. Skaičiai, kurie dar prieš septynerius metus atrodė neįsivaizduojami. Alytus šioje statistikoje — ne atsitiktinis taškas, o miestas, kuriame verslas pamažu mokosi atvirumo.

Nuo vienos dienos iki darbo sutarties

Iniciatyvą Lietuvoje koordinuojanti įdarbinimo tarpininkė „SOPA" šiemet pirmą kartą taip atvirai sako: „DUOday" neturi būti vienkartinė patirtis. Organizacijos vadovė Jurgita Kuprytė pabrėžia, kad šių metų tikslas — paversti darbo šešėliavimą pirmu žingsniu link praktikos, o dar geriau — ir nuolatinio darbo.

„Šiemet kviečiame darbdavius į darbo šešėliavimą pažvelgti kaip į pirmą žingsnį realaus įdarbinimo link. Tikimės, kad prisijungusios organizacijos ne tik nori pažinti žmonių su negalia talentus, bet ir galvoja suteikti realų šansą darbo rinkoje", — teigia J. Kuprytė.

Viešajame sektoriuje augantys įtraukties lūkesčiai verslui rodo aiškią kryptį. „DUOday", pasak Kuprytės, leidžia saugiai išbandyti bendradarbiavimą — suprasti, kokias kompetencijas žmonės su negalia atsineša ir kokio darbo sąlygų pritaikymo reikia. „Norime, kad ši iniciatyva nesibaigtų viena diena — po jos sektų praktikos, o dar geriau — darbo pasiūlymai."

Kodėl statistika vis dar nekalba

Nors iniciatyva kasmet auga, realių įsidarbinimo atvejų vis dar per mažai. „SOPA", jau du dešimtmečius dirbanti su žmonių su negalia įdarbinimu, pastebi teigiamas darbdavių nuostatų kaitos tendencijas, tačiau tarp darbo rinkos keliamų reikalavimų ir žmonių su negalia galimybių išlieka reikšmingas atotrūkis.

Darbo tempas auga, darbdaviai vis dažniau tikisi gebėjimo greitai priimti sprendimus, vienu metu valdyti kelias užduotis, dirbti savarankiškai ir nuolat mokytis. Dalis žmonių su negalia neturi pakankamai galimybių šiuos įgūdžius išsiugdyti — ne todėl, kad negali, o todėl, kad jiems retai suteikiamas šansas. Užburtas ratas: be darbo patirties sunku gauti darbą, o be darbo neįmanoma įgyti patirties.

Kartu darbo rinkoje lieka neišnaudotas didžiulis potencialas. Tik nedidelė dalis darbingo amžiaus žmonių su negalia yra įsitraukę į darbo rinką, nors daugelis turi pakankamą išsilavinimą, kompetencijas ir motyvaciją dirbti. Kalbama ne apie išimtis, o apie sisteminę problemą, kuri kasmet Lietuvos ekonomikai kainuoja milijonus — prarastų mokesčių, neišnaudotų gebėjimų ir socialinių išmokų pavidalu.

Kas turi pasikeisti

„SOPA" specialistai pabrėžia, kad vien gerų norų neužtenka. Norint realiai sumažinti atotrūkį, būtina plėsti tarpines įsidarbinimo galimybes — praktikas, bandomuosius laikotarpius ir lankstesnes darbo formas. Tokios priemonės sudarytų sąlygas žmonėms su negalia parodyti savo gebėjimus be spaudimo, kurį dažnai sukuria įprastas darbo pokalbis.

Alytaus pavyzdys rodo, kad pokytis prasideda nuo mažų žingsnių. Kai tokios įmonės kaip „Sportart" ar įstaigos kaip Jurgio Kunčino biblioteka atveria duris, jos siunčia signalą visam regionui — žmogaus vertė matuojama ne diagnoze, o tuo, ką jis gali padaryti.

Europos kontekste Lietuva vis dar atsilieka. Daugelyje Vakarų Europos šalių įmonės nuo tam tikro dydžio privalo turėti įtraukties strategijas, o kvotos ar mokestinės lengvatos skatina samdyti žmones su negalia. Lietuvoje kol kas dominuoja savanoriškos iniciatyvos — tokios kaip „DUOday". Jos veikia, bet lėtai.

Septintasis „DUOday" startuoja su aiškia žinute: darbo rinka turi tapti atviresnė, o pirmoji diena darbo vietoje neturi būti ir paskutinė. Ar Alytaus įmonės šį kartą išgirs kvietimą ne tik parodyti darbo vietą, bet ir pasiūlyti kontraktą — paaiškės jau artimiausiomis savaitėmis po iniciatyvos pabaigos.