Birželio 12–19 dienomis Alytaus Jotvingių gimnazijos kelionė į Japoniją iš gražios mokyklinės idėjos virto labai konkrečiu maršrutu: apie 30 000 kilometrų pirmyn ir atgal, susitikimas su ambasadoriumi, meru ir gubernatore bei savaitė, kurią mokiniai turbūt prisimins ilgiau nei vieną egzaminą.
Kelionė prasidėjo dar mokslo metų pradžioje, kai gimnazijos skelbime apie japonų kalbos ir kultūros būrelį atsirado „Svajonių būrelio“ pavadinimas ir lėktuvėlio į Tekančios Saulės šalį nuotrauka. Tą akimirką tai atrodė kaip graži vizija, tačiau kelionė parodė, kad ji buvo visai ne abstrakti.
Kelionė, kuri prasidėjo dar klasėje
Į Japoniją išvyko direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Romanovienė, karjeros specialistė ir dramos studijos „Taškas“ vadovė Marytė Stasiukynienė bei keturi gimnazistai — Virmantas Keršulis, Eimantas Lučinskas, Greta Pakutkaitė ir Miglė Mikėnaitė. Visi jie buvo tarp tų, kurie būrelį lankė nuosekliai, o grįždami į Lietuvą parskrido neįprastu maršrutu — tiesiai per Šiaurės ašigalį.
Po tokio skrydžio kiekvienam buvo įteikti specialūs diplomai. Tai gal ir skamba simboliškai, bet būtent tokie simboliai dažnai ir parodo, kad mokyklos projektas perskilo į tikrą patirtį: ne tik nuotraukas telefone, bet ir jausmą, kad kelias į kitą pasaulio kraštą iš tiesų įveikiamas.
Diplomatijos pamokos be suolo
Ši išvyka buvo ne vien apie kelionę. Delegacija susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Japonijoje Aurelijumi Zyku, Fukujamos miesto meru Naoki Edahiru ir Hirošimos prefektūros gubernatore Mika Jokota. Tokie vizitai jaunimui paprastai palieka daugiau nei formalų įspūdį — jie parodo, kad mokyklos vardas gali skambėti ir labai aukštu lygiu.
Taip pat buvo aplankytas Lietuvos konsulatas Fukujamoje. Ten delegacija susipažino su lietuviška paroda ir žiūrėjo filmą apie Komaru fondo iniciatyvas. Tai buvo viena iš tų dienų, kai diplomatija nebėra sausas žodis: ji virsta pokalbiu, vaizdais ir ryšiais, kurie lieka ilgam.
Mokykla, kurioje disciplina matoma iš karto
Fukujamos Hitotsubaši mokykloje alytiškius pasitiko visa bendruomenė. Čia mokiniai keičia avalynę į šlepetes ir kojines, patys patiekia pietus draugams ir po savęs kruopščiai susitvarko erdves. Iš šalies tai atrodo kaip smulkmenos, bet būtent jos ir kuria labai aiškų požiūrį į bendrą darbą bei pagarbą.
Oficialią draugystę vainikavo pažadas tęsti bendradarbiavimą, o diena mokykloje tapo tikru kultūrų maišymu. Skambėjo taiko būgnai, vyko sporto ir strateginio mąstymo žaidimai, o Lietuvos svečiai japonams pristatė gimnaziją, Alytų ir visą Lietuvą per viktoriną, lietuvių liaudies šokį „Blynai“ bei mokymą tarti lietuviškus sakinius.
Vėliau visi kartu sukosi prie medinių suktukų, bandė origamį ir mokėsi arbatos ceremonijos meno. Tuo pat metu japonų moksleiviai skaitė pranešimus apie Hirošimos tragediją ir Anos Frank istoriją. Tokiose akimirkose kelionė nustoja būti turistinė — ji tampa pamoka apie atmintį, kantrybę ir būdą, kuriuo skirtingos kultūros gali kalbėtis be vertėjo.
Jotvingių gimnazijos kelionė į Japoniją parodė labai paprastą dalyką: kai mokyklinis projektas daromas rimtai, jis gali peraugti į tikrą tarptautinę patirtį. O tada 30 000 kilometrų nebėra tik skaičius — jis tampa atstumu, kurį įveikė ir paaugliai, ir jų mokytojai, ir pati idėja.