Trečiadienį, liepos 1-ąją, Vilniuje susirinksiantys protestuotojai kalbės ne apie abstrakčią gamtosaugą, o apie labai konkretų dalyką: 327 brandžius medžius, kuriuos, organizatorių teigimu, gali tekti pašalinti Neries pakrantėse. Judėjimai „Fridays for Future Lietuva“ ir „Extinction rebellion Lietuva“ Europos aikštėje rengia protestą prieš planuojamą Neries pakrančių urbanizaciją Žirmūnuose ir Vingio parko teritorijose.
Kodėl ši vieta kelia tiek triukšmo
Pasak protesto rengėjų, tos teritorijos pagal 2015 metais patvirtintą Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą yra numatytos kaip viešos gamtinės rekreacinės erdvės. Kitaip tariant, žmonės ten tikėjosi daugiau žalumos, takų ir poilsio, o ne sunkesnės infrastruktūros.
Organizatorių akyse problema labai aiški: vietoje gamtai palankių sprendimų atsiranda projektai, kurie labiau primena statybų zoną. Jie mini irklavimo bazę, garažus, hidrotechninius statinius, naujus privažiavimus prie upės bei automobilių stovėjimo aikštelę. Šalia to — dalies pakrantės betonavimas ir 327 brandžių medžių pašalinimas, iš kurių apie 200 yra saugotini.
Viltė Zaveckaitė, viena iš protesto organizatorių, sako trumpai ir tiesiai: „Vilniui reikia daugiau neliečiamos gamtos.“ Tai ir yra viso ginčo esmė. Ne vienas medis ar vienas takelis, o klausimas, kiek žalios erdvės sostinė pasiryžusi aukoti dėl techninės infrastruktūros.
Kur baigiasi rekreacija ir prasideda spaudimas gamtai
Protesto rengėjai teigia, kad projektai keistų Neries pakrantės charakterį iš esmės. Jų vertinimu, žalia rekreacinė erdvė būtų paversta techninės infrastruktūros zona, kurioje didėtų automobilių srautai ir kietųjų dangų plotai vienoje jautriausių sostinės pakrančių.
Ypač daug klausimų kelia planuojamas poveikis Neries ekosistemai. Teritorija ribojasi su „Natura 2000“ saugoma zona, todėl Aplinkos apsaugos agentūra yra pareikalavusi atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Tai svarbi detalė: ginčas čia nėra vien emocinis, nes kalbama apie zoną, kurioje bet koks pakrančių keitimas gali turėti platesnį poveikį upės tėkmei, žuvų migracijai ir buveinėms.
Organizatoriai nori, kad projektai būtų stabdomi ir kad būtų ieškoma alternatyvų. Jų žinutė paprasta: rekreacijos nereikia statyti ant žalumos griovimo.
Kuo tai svarbu vilniečiams? Tuo, kad Neris seniai yra ne tik upė žemėlapyje. Tai vieta, kur žmonės bėgioja, vaikšto, ilsisi, o kartais tiesiog nori matyti miestą su daugiau oro ir mažiau betono. Todėl šis protestas yra ne tik apie medžius, bet ir apie tai, kokį Vilnių norima palikti po kelių metų.