Birželio 30-ąją Valstybinė miškų tarnyba paviešino skaičius, kurie miškininkams nekelia jokio džiaugsmo: šiemet žievėgraužio tipografo pavasarinė karta yra apie 30 proc. gausesnė nei pernai. Punios girininkijoje viena feromoninė gaudyklė vidutiniškai surinko daugiau kaip 18 tūkst. vabalų. Tai jau ne šiaip signalas, o labai aiškus įspėjimas, kad eglynams artėja sunkesnis laikotarpis.
Didžiausias nerimas šiuo metu kyla centrinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Būtent ten, kur eglynai auga vidutinio amžiaus ir brandžiuose medynuose, kenkėjui lengviausia įsitvirtinti. Kai oro sąlygos tampa šiltesnės ir sausesnės, vabalo plitimas dar labiau pagreitėja. Liepos pradžioje tokie orai ir prognozuojami, todėl šis pranešimas skamba ne kaip formalus perspėjimas, o kaip labai praktiškas raginimas veikti dabar.
Kodėl Punios eglynai tampa jautresni
Žievėgraužis tipografas pirmiausia taikosi į egles, o kai populiacija pasiekia epideminį lygį, jam jau nebūtinai reikia nusilpusio medžio. Tarnyba aiškiai nurodo, kad tokiu atveju gali būti puolamos ir sveikos eglės. Tai reiškia, kad vienas židinys miške gali virsti platesne problema, ypač ten, kur medynai yra brandesni ir tankesni.
Skaičiai iš Punios, Sitkūnų ir Josvainių girininkijų rodo tą pačią tendenciją: vabalų per daug, kad juos būtų galima laikyti pavieniu reiškiniu. Punioje vidurkis viršija 18 tūkst. vabzdžių vienoje gaudyklėje, Sitkūnuose jų beveik 15 tūkst., o Josvainiuose – daugiau kaip 14 tūkst. Toks fonas reiškia, kad miške reikia įprasti žiūrėti ne į statistiką, o į medžius.
Ką miškininkai prašo daryti dabar
Valstybinė miškų tarnyba ragina miškų savininkus ir valdytojus reguliariai apžiūrėti eglynus, ypač ten, kur auga vidutinio amžiaus ir brandūs medynai. Kuo anksčiau pastebimas įtartinas medis, tuo daugiau šansų sustabdyti plitimą vietoje, o ne vytis problemą visame kvartale.
Pranešime pabrėžiama, kad užpulti medžiai turi būti laiku pašalinti arba sutvarkyti taip, kad kenkėjas neplistų į sveikus medynus. Tai nėra darbų sąrašas „kai bus laiko“ – tokiose situacijose delsimas kainuoja daugiau nei papildoma išvyka į mišką. Kuo daugiau dėmesio dabar, tuo mažiau džiūstančių eglių vėliau.
Žinia iš Punios svarbi ne vien vienam kraštui. Šiltesnis ir sausesnis liepos pradžios oras gali padėti vabzdžiui išskristi ir dar labiau išplisti ne tik Punios, bet ir kitose centrinės bei pietvakarinės Lietuvos vietose. Todėl šis pranešimas turėtų būti perskaitytas kaip labai konkretus raginimas: jei turite eglyną, jo patikrinti verta jau šiandien, o ne tada, kai pirmieji pažeidimai taps akivaizdūs.