Birželio 30 d. paskelbta žinia apie pasienyje aptiktą tunelį primena, kad migracijos spaudimas ties Baltarusijos siena niekur nedingo. Pasienio ir policijos pareigūnai teritoriją šukavo tyliai, o pati operacija iki šiol nebuvo viešai skelbiama.
Pasak 15min šaltinių, kelio atkarpoje aptiktas tunelis galėjo būti keliolikos metrų ilgio. Įtariama, kad juo į Lietuvą galėjo patekti dvi migrantų grupės, kiekvienoje po keliolika žmonių, tačiau jų rasti nepavyko. Tai ir yra labiausiai neraminanti istorijos dalis: ne pats įėjimas, o tai, kad per jį praėjusių žmonių pėdsakai kol kas tarsi išgaravo.
Operacija vyko tyliai
Valstybės sienos apsaugos tarnyba patvirtino, kad teritoriją tikrino gausios pasieniečių ir policijos pajėgos, o dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokie veiksmai paprastai rodo, jog pareigūnai rimtai vertina tiek sienos pažeidimo būdą, tiek galimą žmonių judėjimą per vietą, kuri tam akivaizdžiai nebuvo skirta.
Nors viešai pateikiama informacija kol kas ribota, pats faktas, kad tunelis aptiktas ir buvo tikimasi jame aptikti žmonių, rodo gana organizuotą bandymą apeiti pasienio kontrolę. Lietuvai tai nėra tik vienos dienos incidentas – tai priminimas, kad sienos apsauga vis dar remiasi ne tik technika, bet ir operatyvia reakcija vietoje.
Ką tai reiškia gyventojams
Tokių atvejų kaimo vietovėse ar prie pasienio ruožų gyvenantys žmonės dažnai pirmi pajunta įtampą: daugiau pareigūnų, daugiau judėjimo, daugiau neaiškumo. Kita vertus, viešas pranešimas apie operaciją dažniausiai ateina tik tada, kai pareigūnai jau yra susidėlioję svarbiausius faktus.
Šiuo metu pagrindinis klausimas paprastas: kas tiksliai vyko tunelyje ir kur dingo žmonės, kurie juo, kaip įtariama, pateko į Lietuvą. Atsakymų dar teks palaukti.