Liepos 9-ąją Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia Povilo Isodos „čekiukų“ bylą, o šioje istorijoje svarbiausia taisyklė paprasta: pirmosios instancijos išteisinimas dar nereiškia galutinio taško. Kauno apygardos teismas P. Isodą išteisino, bet prokuroras tą sprendimą apskundė ir dabar prašo visai kito rezultato.
Ką prokuratūra laiko klaida
Apeliacinėje kalboje prokuroras Darius Valkavičius sakė, kad pirmosios instancijos teisme vertinant įrodymus padaryta klaidų. Jis prašo P. Isodą pripažinti kaltu, skirti jam 10 tūkst. eurų baudą ir ketverius metus uždrausti dirbti valstybės tarnyboje.
Prokuratūros versija remiasi konkrečiais skaičiais. P. Isodai inkriminuojama, kad jis 52 kartus savivaldybės administracijai pateikė svetimus degalų čekius. Dėl to jam esą buvo kompensuotos išlaidos už 1,9 tūkst. litrų degalų. Taip pat nurodoma, kad savivaldybės lėšomis buvo apmokamos jo išlaidos televizijos sporto ir filmų kanalams, telefonui bei internetui.
Prokuroras teisme dar minėjo ir kitą detalę: vertinant pateiktus čekius, kai kuriais atvejais tą pačią minutę buvo perkamas ir benzinas, ir dyzelinas. Jo teigimu, tai rodo, kad dokumentų grandinė nėra tokia paprasta, kaip bandoma aiškinti.
Kuo remiasi gynyba
Pats Povilas Isoda laikosi kitos versijos. Jis teigia, kad Lietuvos socialdemokratų partijos būstinėje būdavo sudėti kolegų čekiai ir kad jis galėjo per klaidą paimti svetimus. Tokia gynyba keičia visą bylos ritmą: klausimas tampa ne apie garsų politinį ginčą, o apie tai, ar dokumentai buvo supainioti sąmoningai, ar dėl tvarkos, kuri iš tiesų buvo netvarkinga.
Advokatas Giedrius Danėlius baigiamojoje kalboje prašė prokuroro skundą atmesti. Tai reiškia, kad teismui dabar tenka vertinti ne vien sausą skaičių eilutę, bet ir tai, ar pirmosios instancijos teismas tikrai viską įvertino neteisingai.
Kodėl šita byla svarbi ne tik Marijampolei
Ši byla seniai peržengė vieno savivaldybės tarybos nario ribas. „Čekiukų“ istorijos žmonėms paprastai įsimena ne dėl juridinių niuansų, o dėl labai žemiško klausimo: kur baigiasi aplaidumas ir prasideda piktnaudžiavimas?
Būtent todėl Apeliacinio teismo sprendimas svarbus ne tik P. Isodai ar prokuratūrai. Jis parodo, kaip Lietuvos teismai vertina savivaldos išlaidų dokumentus, net jei pažeidimai atrodo mažo masto, bet jų skaičius jau tampa reikšmingas. 52 čekiai, 1,9 tūkst. litrų degalų, kelių rūšių paslaugos ir 30 banko kortelių, iš kurių tik keturios priklauso pačiam P. Isodai, šioje byloje sudaro visą vaizdą.
Kol teismas dar nesako paskutinio žodžio, svarbu tik vienas dalykas: šis ginčas apie tai, kas kam priklausė ir kas ką galėjo paimti per klaidą, lieka ginču. Galutinis atsakymas priklausys nuo to, kaip teismas įvertins įrodymus ir ar prokuratūros argumentai bus pripažinti pakankami.